J. Stoltenbergas negalėjo pasakyti, kada tiksliai tai įvyks, tačiau teigė esąs „visiškai įsitikinęs, kad ratifikavimo procesas bus baigtas laiku“.
J. Stoltenbergas leido suprasti nemanantis, kad Turkija dar ilgiau blokuos priėmimo procesą. Ryčiausia gynybos Aljanso narė iki šiol atsisako ratifikuoti vadinamuosius stojimo protokolus, kad atvertų duris Suomijai ir Švedijai tapti NATO narėmis. Turkijos vadovybė savo poziciją grindžia tariama abiejų valstybių parama „teroristinėms organizacijoms“, tokioms kaip Turkijoje uždrausta Kurdistano darbininkų partija. Tačiau taip pat spėliojama, kad tam įtakos gali turėti NATO partnerių sustabdytas ginklų eksportas. Pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos išbraukė Turkiją iš savo naikintuvų F-35 programos, kai Ankara nusipirko iš Rusijos priešraketinės gynybos sistemas S-400, nepaisydama rimto NATO partnerių susirūpinimo dėl saugumo.
Švedija ir Suomija pateikė paraiškas dėl narystės NATO gegužę, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje. Ankara, be kita ko, reikalauja išduoti tariamus teroristus.
Praėjusią savaitę Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu per spaudos konferenciją su kolega iš Švedijos Tobiasu Billströmu sakė, kad įgyvendinti susitarimus „net neįpusėta“. Be kita ko, jis kritikavo Švedijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, sustabdžiusį Turkijos ieškomo žurnalisto Bülento Keneso ekstradiciją.
Paklaustas, ar nebūtų geriau turėti galimybę sustabdyti tokių šalių kaip Turkija balsavimo teises, J. Stoltenbergas sakė, kad nėra jokios priežasties spėlioti, koks būtų požiūris, jei šiandien būtų imta derėtis dėl steigiamosios sutarties. Jis pabrėžė, kad sąjungininkių nuomonės išsiskiria ir tokiais klausimais kaip demokratija bei teisinės valstybės principai, ir pridūrė, jog NATO yra svarbus sąjungininkių forumas išsakyti susirūpinimą.
