„Švedijos padėtis yra labai rimta“, – sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, 58 metų konservatorius, kuris spalio viduryje pradėjo eiti pareigas, gavęs kraštutinių dešiniųjų partijos paramą.
U. Kristerssonas nurodė tris krizes, kurios, jo žodžiais tariant, kenkia Skandinavijos šalies saugumui: smarkiai išaugęs gaujų smurtas, Rusijos karas prieš Ukrainą ir visos Europos energetikos krizė.
Nors Švedija iš užsienio dažnai vertinama kaip rami šalis, iš tikrųjų nė vienoje kitoje Europos Sąjungos valstybėje nėra tokio ginkluoto smurto lygio kaip Švedijoje, sakė jis.
Pasak jo, nuo metų pradžios iki gruodžio vidurio įvyko 378 incidentai su šaunamaisiais ginklais, per kuriuos žuvo 60 žmonių ir 104 buvo sužeisti. Palyginimui, Danijoje ir Norvegijoje žuvo tik po keturis žmones, o Suomijoje – tik du.
Netoli Stokholmo esančiame Sioderteljės mieste šiais metais nušauta tiek pat žmonių, kiek ir visame Londone. Pasak premjero, dažniausiai žudomi jauni žmonės, beveik visada priklausantys nusikalstamoms gaujoms ir beveik visada imigrantų kilmės.
U. Kristerssonas pakeitė socialdemokratę Magdaleną Andersson ir valdo trijų partijų koalicijoje, kuriai trūksta daugumos parlamente be kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų partijos paramos.
Palaikymas Švedijos demokratų partijai išaugo dėl populistinės, prieš imigraciją nukreiptos programos, kurioje nusikalstamumas paverstas vienu svarbiausių klausimų.
