Rusijos karas su Ukraina įkvėpė naujos gyvybės ES ryžtui po ilgus metus trukusio sąstingio svarstyti galimybę įsileisti daugiau rytinių kaimynų. Bosnija ir Hercegovina tapo trečiąja šalimi po karo siaubiamos Ukrainos ir Moldovos, kurioms per pastaruosius šešis mėnesius buvo suteiktas kandidatės statusas.
ES nerimauja, kad tokios jėgos kaip Rusija ar Kinija gali paskleisti savo įtaką Balkanuose, jei šalys, kurios tikisi prisijungti prie bloko, bus atstumtos. ES lyderiai Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime pritarė, kad Bosnija ir Hercegovina taptų kandidate į nares. Šis žingsnis žengtas nepaisant ilgalaikio susirūpinimo politine padėtimi Bosnijoje ir Hercegovinoje - šalyje, kurioje gyvena trys milijonai žmonių ir kurią slegia etninis susiskaldymas po niokojančio karo, vykusio prieš tris dešimtmečius.
Šalis tebėra padalinta į serbų darinį ir musulmonų bei kroatų federaciją, jungiama silpnos centrinės valdžios. Ji turi neveikiančią administracinę sistemą, sukurtą 1995 m. Deitono susitarimu, kuriuo pavyko užbaigti praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį vykusį konfliktą, bet iš esmės nepavyko sukurti pamato šalies politinei raidai.
Europos Komisija, ES vykdomoji valdžia, nustatė 14 reformų prioritetų, kuriuos, jos teigimu, Bosnija turi įvykdyti, kad galėtų pereiti į kitą oficialių stojimo derybų etapą. Bosnijos politikai tvirtino, kad seniai atėjo laikas suteikti šaliai kandidatės statusą. Tačiau pastaruoju metu Bosnijos serbų darinys Serbų Respublika blokuoja valstybės institucijas ir „paralyžiuoja“ reformų procesą, teigia ES.
Susirūpinimą kelia ir tai, kad serbų lyderiai ragina užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija, o serbų darinio prezidentas nacionalistas Miloradas Dodikas pažadėjo sustabdyti pastangas įstoti į ES, jei tai lems didesnę valdžios centralizaciją Bosnijoje.
Dabar Bosnija ir Hercegovina prisijungė prie septynių kitų šalių, turinčių kandidatės statusą: Turkijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos.
Stojimo į Europos Sąjungą procesas gali užtrukti daug metų, nes kandidatės privalo įgyvendinti reformas, kurias griežtai vertins Briuselis. Procesas gali sustoti, kaip tai nutiko Turkijos atveju.
