Kalbėdamas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Volkeris Türkas sakė, kad jo biuras dokumentais patvirtino, jog nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, iki balandžio 6 dienos trijuose Ukrainos regionuose buvo įvykdyta 441 civilių gyventojų egzekucija ir tiesioginė žmogžudystė.
Pristatydamas savo biuro ataskaitą, V. Türkas teigė, kad per šį laikotarpį 102 kaimuose ir miestuose Kyjivo, Černihivo ir Sumų regionuose buvo tiesiogiai nužudyti 341 vyras, 72 moterys, 20 berniukų ir 8 mergaitės.
„Tikėtina, kad tikrieji skaičiai bus gerokai didesni, nes siekiame patvirtinti dar 198 įtariamus nužudymus šiuose regionuose, – sakė jis tarybai. – Yra rimtų požymių, kad ataskaitoje užfiksuotos greitos egzekucijos gali būti laikomos karo nusikaltimu – tyčiniu nužudymu.“
Praėjusią savaitę karo nuniokotoje šalyje apsilankęs V. Türkas pateikė sukrečiančių detalių apie kai kurias ataskaitoje užfiksuotas žudynes.
„Kai kuriais atvejais Rusijos kariai vykdė egzekucijas civiliams laikinose sulaikymo vietose“, – sakė jis. – Kiti buvo nužudyti iškart po saugumo patikrinimų jų pačių namuose, kiemuose ir prieangiuose, net jei auka aiškiai rodė, kad nekelia grėsmės, pavyzdžiui, iškeldama rankas į viršų.“
Vyrai ir berniukai sudarė 88 proc. visų ataskaitoje pateiktų greitų egzekucijų aukų, sakė jis, „o tai rodo, kad į juos buvo neproporcingai taikomasi dėl lyties“.
Pasak jo, be šių greitų egzekucijų į gyvenamuosius pastatus taip pat šaudė rusų šarvuočiai ir tankai, žudydami civilius gyventojus jų namuose, be to, „civiliai gyventojai buvo sušaudomi keliuose, važiuodami gyvenviečių ribose ar tarp jų, taip pat vykdami į darbą“.
Nors tokios žudynės neapsiribojo konkrečiomis vietovėmis, kai kurios iš jų nukentėjo labiau nei kitos. Šimtai kūnų buvo aptikti Kyjivo priemiestyje Bučoje po to, kai kovo mėnesį iš ten buvo išstumta Rusijos kariuomenė.
V. Türkas teigė, kad jo biuras užfiksavo, jog kovo 4–30 dienomis ten buvo nužudyti 73 civiliai gyventojai, įskaitant tris vaikus, ir „šiuo metu dokumentuoja dar 105 įtariamus civilių gyventojų nužudymus“.
Po ataskaitoje nagrinėjamo laikotarpio V. Türko komanda toliau dokumentavo tebesitęsiančius šiurkščius pažeidimus, nuo kurių nukentėjo tiek civiliai, tiek kariai, įskaitant savavališkus sulaikymus, priverstinius dingimus, kankinimus ir seksualinį smurtą. Jis įspėjo, kad kol kas „labai trūksta tai pagrindžiančių dokumentų“.
