Pasak Ukrainos, Vakarų ir Rusijos pareigūnų, daugeliui puolimų palei ištisą fronto liniją vadovauja liūdnai pagarsėjusios privačios Rusijos karinės bendrovės „Vagner Group“ kariai; anot kai kurių pranešimų, pėstininkų atakos net vyksta Pirmojo pasaulinio karo laikų stiliaus „žmonių bangomis“, rašo „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE/RL).
Kyla klausimas: kodėl Rusija aukoja tiek daug karių ir skiria tiek daug pastangų, kad šiame karo etape užimtų šį miestą, kurio taktinę reikšmę nustelbia nepertraukiamas puolimo nuožmumas?
„Itin intensyvūs mūšiai vyksta netoli Bachmuto Donbaso regione, kur Rusijos pajėgos, bandydamos užimti miestą, vykdo antžemines puolimo operacijas, – gruodžio 12 dieną sakė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas. – Kovos išlieka intensyvios, ir rusai pasiekė kai kurių laimėjimų, užimdami teritoriją. Tačiau Ukraina ir toliau laiko miestą savo rankose“.
„Kad ir kokios būtų priežastys, Rusija ir toliau teiks pirmenybę šiam konkrečiam rajonui“, – pažymėjo pareigūnas.
Net ir ukrainiečių vadai sako, kad Rusijos manija žūtbūt užimti Bachmutą (po kelis mėnesius trukusių pavienių pastangų) kelia nuostabą.
„Kariniu požiūriu Bachmutas neturi strateginės svarbos“, – praėjusią savaitę per televiziją sakė Ukrainos sausumos pajėgų vadas, pulkininkas generolas Oleksandras Syrskis.
„Tačiau jis turi psichologinę reikšmę“, – sakė jis, nes rusų pajėgos jau patyrė virtinę pralaimėjimų mūšio lauke, pavyzdžiui, Charkivo srityje, į šiaurės vakarus nuo Bachmuto rugsėjo mėnesį ar pastaruoju metu pietiniame Chersono regione.
Šio miesto užėmimas „priešui bus simboliškas“, teigė jis. „Todėl [Rusija] stengiasi bet kokia kaina perimti šio miesto kontrolę“.
Pats Bachmutas, esantis maždaug už 700 km į rytus nuo Kijevo ir apie 80 km į šiaurę nuo regiono sostinės Donecko, 2014 metų pradžioje buvo tapęs viena pirmųjų atviro konflikto vietų, kai Rusija pirmą kartą pakurstė slaptą ginkluotą sukilimą, kad perimtų dalies Donbaso kontrolę.
Bachmutas šiuo metu yra vienintelis židinys Donbaso fronto linijoje, kuriame Rusijos pajėgos vykdo aktyvų ir agresyvų puolimą, teigia pareigūnai ir ekspertai.
Karo ekspertai sako, kad užėmusi Bachmutą, Rusija galėtų sutrikdyti Ukrainos tiekimo linijas. Ji taip pat atvertų sau kelią ateities puolimui prieš Kramatorską ir Slovjanską – du didesnius miestus, kuriuose yra daugiau pramonės ir geresnis susisiekimas geležinkeliu.
„Vagner“ samdiniai, kurie atliko svarbų vaidmenį apgulant Mariupolio uostamiestį bei užimant Sjevjerodonecką, yra vieni iš priešakinių būrių, kurie, remiantis Ukrainos ir Vakarų žvalgybos bei viešų šaltinių duomenimis, daugiausia veržiasi iš rytų ir pietryčių.
„Kiek žinau, rusai mieste naudoja tik pėstininkus ir artileriją. Jokių tankų ar sunkiosios šarvuotos technikos, – sakė gynybos analitikas iš Lenkijos Konradas Muzyka. – Kodėl jie taip daro, aiškaus atsakymo neturiu. Didžiąją dalį kovos veiksmų atlieka „Vagner“, tad kodėl gi ne? Tikriausiai rusams tai tiek daug nekainuoja“.
„Tai gali būti ir impulso klausimas, – sakė jis pranešime RFE/RL. – Jie dėl šio miesto kovoja jau mėnesiais, todėl organizaciniu ir psichologiniu požiūriu jiems gali būti sunku dabar sustoti ir pripažinti pralaimėjimą“.
„Nepaisant to, net jei miestas šiandien kristų, tai neturėtų operatyvaus poveikio padėčiai šioje Ukrainos dalyje“, – sakė jis.
Per pastarąją savaitę Rusijos kariai pasistūmėjo miesto link ir, kaip pranešama, užėmė vieną baldų gamyklą rytiniame miesto pakraštyje bei perėmė vienos langus gaminančios gamyklos kontrolę.
„Vagner“ įkūrėjas ir savininkas, verslo magnatas Jevgenijus Prigožinas, praėjusį mėnesį leido suprasti, kad Bachmutas yra strateginis prioritetas, nors taip pat užsiminė, kad siekia sunaikinti Ukrainos karius.
„Mūsų tikslas – ne pats Bachmutas, o sunaikinti Ukrainos kariuomenę ir sumažinti jos kovinį potencialą. Tai daro itin teigiamą poveikį kitoms sritims, todėl ši operacija buvo praminta „Bachmuto mėsmale“, – J. Prigožino žodžiai buvo cituojami pareiškime, kuris pasirodė viename iš jo „Telegram“ kanalų ir socialinės žiniasklaidos paskyroje VK. „Turėdami tai galvoje, nebėkite prieš garvežį; tai įvyks“.
Karo ekspertus glumina spaudimo intensyvumas.
„Išlaidos, susijusios su šešis mėnesius trunkančiomis brutaliomis, sunkiomis ir alinančiomis kovomis aplink Bachmutą, gerokai viršija bet kokį operacinį pranašumą, kokį tik rusai gali įgyti, užėmę Bachmutą“, – praėjusio mėnesio pabaigoje savo ataskaitoje pažymėjo Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
„Nepanašu, kad tai būtų labai gerai apgalvota“, – sakė karo sausumoje tyrimų analitikas Nickas Reynoldsas iš Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto – Londone įsikūrusio mokslinio tyrimų centro.
Jis sakė, kad pranešimai apie itin dideles Rusijos pajėgų aukas gali atspindėti karių kokybės problemą: nors daugelis „Vagner“ kovotojų yra labai gerai apmokyti ir kvalifikuoti, ši bendrovė taip pat aktyviai verbavo karius Rusijos kalėjimuose, už kovas Ukrainoje žadėdama sutrumpinti kaliniams bausmės laiką.
K. Muzyka teigė, jog panašu, kad pėstininkų puolimas prieš Bachmutą vyksta bangomis: pirmieji puola buvę kaliniai, po to – naujai mobilizuoti kariai. Po jų seka trečioji reguliarių „Vagner“ karių banga.
„Manau, kad šiuo atveju tai yra vyrų – karių – kokybės problema, – sakė N. Reynoldsas. – Labiau tikėtina, kad prastai koordinuotas pėstininkų naudojimas verčia juos stiprinti savo pajėgas, o paskui juos nušluoja ukrainiečiai“.
Pasak jo, mūšių prie Bachmuto intensyvumas ir reikšmingas „Vagner“ pajėgų vaidmuo šiame puolime rodo, jog Rusijos vadai samdomų karių bendrovei „Vagner“ – ir pačiam J. Prigožinui – suteikė mūšio lauke tam tikrą autonomiją.
„Atsižvelgiant į tai, kaip elgiasi „Vagner“, galima daryti išadą, kad Rusijos kariuomenė iš tikrųjų jų nekontroliuoja, – sakė N. Reynoldsas. – Galbūt jie gali daryti įtaką tam, kaip naudojama „Vagner“ grupuotė, bet „Vagner“ yra gana nepriklausoma. Tai iš dalies lemia J. Prigožino politinės ambicijos“.
„Bachmutas yra dar vienas geras pavyzdys, kaip politiniai sumanymai nesutampa su Rusijos kariniais pajėgumais ar pasiektais rezultatais“, – RFE/RL sakė gynybos ekspertas Mykola Bjeljeskovas iš Nacionalinio strateginių tyrimų instituto – Kijevo vyriausybinės mokslinių tyrimų organizacijos.
Anot jo, kol Rusija nebuvo patyrusi nuostolių Charkive ir Chersone, Bachmutas buvo antraeilės svarbos miestas, daugiausia dėl J. Prigožino ir ten sutelktų „Vagner“ pajėgų.
„Dabar V. Putinui ir Rusijos kariuomenei yra itin svarbu perimti Bachmuto kontrolę, kad taip nukreiptų dėmesį nuo ankstesnių nesėkmių ir pasiektų kuklesnius politinius karo tikslus“, – rašė M. Bjeljeskovas.
„Tačiau kadangi Rusijos pajėgos nepajėgia greitai pramušti Ukrainos gynybos ir apsupti Ukrainos pajėgų, viskas, ką jos gali padaryti, tėra lėti bandymai išstumti Ukrainos karius. Ir už tai jos moka didžiulę kainą, ypač materialine ir žmonių prasme“, – pažymėjo jis.
