Demokratinis Taivanas gyvena nuolat patirdamas Kinijos invazijos grėsmę, nes ši savarankišką salą laiko savo teritorijos dalimi ir teigia, kad vieną dieną gali ją susigražinti jėga.
Pekinas nuolat didina karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą nuo tada, kai 2016 metais buvo išrinkta Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, kuri atmeta poziciją, kad sala yra Kinijos dalis.
Taivano gynybos ministerija antradienio rytą kasdien atnaujinamoje informacijoje nurodė, kad per pastarąją parą į salos pietvakarių oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ) įskrido 21 orlaivis, įskaitant 18 branduolinį ginklą galinčių nešti bombonešių H-6.
Tai yra pats didžiausias bombonešių H-6 įskridimų skaičius per dieną nuo 2020 metų rugsėjo mėnesio, kai Taipėjus pradėjo skelbti kasdienius duomenis apie tokius incidentus, rodo AFP duomenų bazė.
Ši įskridimų banga surengta po to, kai praėjusią savaitę Kinija įvedė naujus importo draudimus Taivano maisto produktams, gėrimams, alkoholiui ir žuvininkystės produktams, o premjeras Su Tseng-changas apkaltino Pekiną pažeidžiant tarptautinės prekybos taisykles ir „diskriminuojant“ salą.
H-6 yra pagrindinis Kinijos tolimojo nuotolio bombonešis, galintis gabenti branduolinį ginklą.
Kinija retai kada siunčia daugiau nei penkis H-6 bombonešius per vieną dieną. Tačiau pastarosiomis savaitėmis įskridimų smarkiai padaugėjo.
2021 metų spalis iki šiol buvo mėnuo, per kurį užfiksuota daugiausia H-6 skrydžių – 16. Tačiau praėjusį mėnesį Kinija pasiuntė 21 bombonešį į Taivano ADIZ. Šiuo metu, gruodžio mėnesį, šis skaičius pasiekė 23.
Daug valstybių, įskaitant JAV, Kanadą, Pietų Korėją, Japoniją ir Kiniją, turi oro gynybos identifikavimo zonas (ADIZ). Jos nėra tapačios šalies oro erdvei, bet apima daug platesnę teritoriją, kurioje bet koks užsienio orlaivis turi pranešti apie save vietos aviacijos institucijoms.
Taivano ADIZ yra daug didesnė nei jo oro erdvė. Ji iš dalies persidengia su Kinijos ADIZ ir netgi apima dalį žemyninės Kinijos teritorijos.
