„Reikia didinti asmenų, kurie iš tikrųjų gali dirbti iki pensinio amžiaus, skaičių. Kad tai veiktų, būtina išplėsti visą dieną teikiamas paslaugas vaikų priežiūros įstaigose ir mokyklose“, – teigė kancleris.
Oficialiais duomenimis, vis daugiau darbuotojų Vokietijoje siekia išeiti į pensiją anksčiau ir palieka darbo rinką sulaukę 63–64 metų. Tuo tarpu Vokietijos įmonės skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Nustatyta, kad iki 2031 m. pensinis amžius šalyje palaipsniui didės nuo 65 iki 67 metų.
Nuo 2014-iųjų vokiečiai turi galimybę gauti valstybinę pensiją nuo 63 metų be atskaitomų mokesčių, jei 45 metus mokėjo privalomas įmokas. Įvedant šiuos pakeitimus buvo numatyta, kad per metus bus pateikiama 200–240 tūkst. tokių prašymų skirti pensiją. Vokietijos pensijų draudimo fondo lapkričio mėn. paskelbtais duomenimis, pernai beveik 270 tūkst. naujų pensininkų pasinaudojo galimybe gauti pensiją be atskaitomų mokesčių. Tai sudarė 26,3 proc. visų naujų pensijų.
Be to, vis daugiau vokiečių išeina į pensiją nesulaukę pensinio amžiaus ir sutinka gauti sumažintas pensijas. Ši grupė sudarė maždaug ketvirtadalį visų asmenų, kurie 2021 m. pirmą kartą gavo senatvės pensiją. Šie žmonės išėjo į pensiją vidutiniškai maždaug 28 mėnesiais anksčiau.
Vokietijos kancleris O. Scholzas trumpai pristatė vyriausybės planus suteikti jaunimui geresnes galimybes pradėti savarankišką gyvenimą ir didinti investicijas į profesinį ir suaugusiųjų švietimą. Jis taip pat teigė, kad Vokietijai reikės imigrantų iš kitų šalių tam, kad užtikrintų gerovę šalyje.
„Ilgą laiką į imigrantus Vokietijoje buvo žiūrima taip, tarsi jie vėliau vėl išvyks iš šalies. Pilietybės suteikimas nebuvo prioritetas. Visgi jau seniai esame šalis, į kurią imigruojama, todėl dabar siekiame atitikti tarptautinius standartus“, – teigė Vokietijos kancleris.
Pasak O. Scholzo, daugelyje šalių pilietybė suteikiama po penkerių metų, o Vokietijoje tai turėtų tapti standartu, „jei mokate vokiečių kalbą, užsidirbate pragyvenimui ir nesate padarę jokių nusikaltimų“.
Centro kairiųjų koalicinė vyriausybė jau inicijavo reformas, kuriomis siekiama sušvelninti imigracijos ir pilietybės įgijimo įstatymus.
