Praėjusį mėnesį Briuselis rekomendavo sustabdyti milijardų eurų finansavimą Vengrijai dėl nuogąstavimų, susijusių su demokratijos nuopuoliu ir korupcija.

Dešiniųjų pažiūrų ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė ėmėsi atsakomųjų veiksmų, stabdydama ES sprendimus dėl itin svarbios finansinės pagalbos suteikimo Ukrainai ir susitarimo dėl minimalaus pelno mokesčio.

Siekdamos išspręsti šią aklavietę, ES valstybės narės, vedamos Prancūzijos ir Vokietijos, paprašė Europos Komisijos iš naujo įvertinti naujausias Vengrijos reformas.

Tačiau bloko vykdomoji valdžia atsisakė pakeisti savo poziciją.

„Nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi Vengrija, bendra rizika Sąjungos biudžetui išlieka nepakitusi“, – laiške ES pirmininkaujančiai Čekijai rašė biudžeto komisaras Johannesas Hahnas.

Tai reiškia, kad dabar 27 ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi apsispręsti, ar išlaikyti Vengrijai skirtas lėšas.

Su nacionalistu V. Orbanu gali įvykti įtempta akistata kitą savaitę Belgijos sostinėje vyksiančiame vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.

Be 7,5 mlrd. eurų centrinio ES finansavimo, Vengrija taip pat siekia, kad būtų skirta 5,8 mlrd. eurų iš sustabdytų lėšų, skirtų atsistatyti po COVID-19 pandemijos.

Praėjusį mėnesį EK patvirtino Vengrijos išlaidų planą dėl atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo, tačiau valstybės narės turi įvertinti, ar Budapeštas daro pakankamą pažangą, vykdydamas esmines reformas, kad gautų finansavimą.