Praėjusį mėnesį Briuselis rekomendavo sustabdyti milijardų eurų lėšų suteikimą Vengrijai dėl susirūpinimo demokratijos būkle ir korupcija šalyje.
Dešiniojo ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė atsakė užblokuodama ES sprendimus dėl itin svarbios finansinės pagalbos Ukrainai teikimo ir susitarimo dėl minimalaus pelno mokesčio.
Siekdamos įveikti aklavietę, ES valstybės narės, vadovaujamos Prancūzijos ir Vokietijos, paprašė EK iš naujo įvertinti naujausias Vengrijos reformas. Tačiau bloko vykdomosios valdžios institucija savo pozicijos nepakeitė.
„Nepaisant priemonių, kurių ėmėsi Vengrija, bendra rizika Sąjungos biudžetui išlieka nepakitusi“, – laiške ES pirmininkaujančiai Čekijai rašė už biudžetą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas.
Tai reiškia, kad 27 ES valstybės narės iki gruodžio 19 dienos turi nuspręsti, ar sulaikyti Vengrijai skirtas lėšas.
Dėl to kitą savaitę Belgijos sostinėje vyksiančiame vadovų aukščiausiojo lygio susitikime gali kilti įtemptas susirėmimas su nacionalistu V. Orbanu, kuris Briuseliui yra nuolatinis galvos skausmas.
Be 7,5 mlrd. eurų pagrindinio ES finansavimo, Vengrija taip pat siekia, kad jai būtų išmokėta 5,8 mlrd. eurų iš sustabdytų popandeminio ekonomikos gaivinimo fondo lėšų.
Praėjusį mėnesį Komisija patvirtino Vengrijos išlaidų planą gaivinimo fondo lėšoms, tačiau valstybės narės turi įvertinti, ar Budapeštas daro pakankamą pažangą vykdydamas esmines reformas, kad gautų finansavimą.
