Ilgametė V. Putino sąjungininkė, kuri spalį surengė didelės reikšmės neturėjusį konfliktuojančių šalių vadovų susitikimą, pademonstravo panieką iš karto po visiškai nesėkmingo jo rengto aukščiausiojo lygio susitikimo su šešiomis buvusiomis sovietinėmis valstybėmis.
Neseniai Jerevane vykusiame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO) priklausančių šalių vadovų susitikime sustojus bendrai nuotraukai, Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas žengtelėjo toliau nuo jam iš kairės stovėjusio V. Putino.
Vėliau N. Pašinianas nesutiko pasirašyti aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijos, nes piktinosi pastarojo meto KSSO nesėkmėmis; KSSO sieja Armėniją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Tadžikistaną abipusiu gynybos susitarimu.
Jis neslėpė nusivylimo, kad nesulaukė atsakymo į oficialų prašymą KSSO užstoti Armėniją po to, kai rugsėjį jo šalį vėl užpuolė per sieną su Azerbaidžanu.
Jau trisdešimt metų tai sustiprėja, tai kiek prislopsta konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho, kurį tarptautinė bendruomenė laiko Azerbaidžano dalimi, tačiau didžiojoje jo dalyje dominuoja etniniai armėnai.
Po smurto protrūkio rugsėjo mėnesį, kai žuvo 207 armėnų ir 80 azerbaidžaniečių karių, socialinėje žiniasklaidoje pasirodė šiurpių įtariamų karo nusikaltimų vaizdų, kaip antai, nuotrauka nuogos armėnės kareivės su nupjautomis kojomis, išbadytomis akimis ir nupjautu pirštu burnoje.
„Apmaudu, kad Armėnijos narystė KSSO nesulaikė Azerbaidžano nuo agresyvių veiksmų“, – susitikime Armėnijos sostinėje sakė N. Pašinianas.
Kaip paaiškėjo, N. Pašinianas siekė, kad Prancūzija dalyvautų bandant įtvirtinti dabartines trapias paliaubas, – gruodžio 7 d. Briuselyje planuota surengti derybas.
Po tokios naujienos Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad atšaukia aukščiausiojo lygio susitikimą, nes negali sutikti su Prancūzijos vaidmeniu, be to, apkaltino E. Macroną nusiteikimu prieš Azerbaidžaną.
Jis pabrėžė: „Savaime suprantama, esant tokioms aplinkybėms ir Prancūzijai užimant tokią poziciją, ji negali dalyvauti Azerbaidžano ir Armėnijos taikos procese.“
Paklaustas apie I. Alijevo komentarus, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsakė, kad Maskva, kuri 2020 m. dislokavo regione 5 000 taikdarių, yra pasirengusi padėti tarpininkauti sudarant tolesnius susitarimus.
„Carnegie Europe“ fondo Rytų Europos ir Kaukazo regiono ekspertas Tomas de Waalas teigė, kad aukščiausiojo lygio susitikime pademonstruotas nepalankus nusiteikimas V. Putino atžvilgiu parodė, jog Rusijos įtaka artimiausioms kaimynėms vis silpnėja, institucijos, kurias pasitelkdamas Kremlius įtvirtina savo galią ne jėgos priemonėmis, žlunga, o tikroji karinės jėgos galia demonstruojama Ukrainoje.
Ekspertas sakė: „Tai susiję su paplitusia tendencija, kad rusai, vis dar veikiami sovietinių laikų nuostatos, laiko savo kaimynes savotiškomis jaunesnėmis partnerėmis, kurios jiems pavaldžios, nors šios yra nepriklausomos valstybės. KSSO – gynybos organizacija, tačiau, kalbant apie Armėnijos atvejį, ji nesilaikė savo įsipareigojimų.“
Armėnija išsakė kritiką po Kazachstano prezidento Kassymo Jomarto Tokajevo komentarų rugsėjo JT Generalinėje Asamblėjoje, kai jis netiesiogiai kritikavo Rusijos karą Ukrainoje.
Europos universiteto Tbilisyje (Gruzija) dėstytojas, analitinio centro „Geocase“ direktorius Emilis Avdalianis teigė, kad, ryškėjat Rusijos silpnumui, Armėnija stengiasi diversifikuoti savo užsienio santykius.
Jis sakė: „Priklausyti nuo Rusijos – pavojinga, tad Jerevanas siekia atkurti draugiškus santykius su Turkija ir užmegzti glaudesnius santykius su ES, Iranu ir Kinija. Tai – atsainoko Maskvos požiūrio į Armėniją rezultatas, o užvis labiausiai [tai rodo] silpnėjančias Rusijos pozicijas Pietų Kaukaze, vis nesėkmingiau vykstant karui Ukrainoje.“
Vykstant KSSO aukščiausiojo lygio susitikimui, lauke armėnai protestuotojai ragino Rusiją baigti karą Ukrainoje.
„Protestai rodo, kad Armėnija keičia savo požiūrį į Rusiją, – teigė E. Avdalianis. – Pasidarė akivaizdus jos, kaip sąjungininkės, nepatikimumas. Tarp Armėnijos politinio elito visada būta antirusiškų nuotaikų, o dabar jos virsta pasipiktinimu.
Protestai – į naudą N. Pašinianui, nes sudarė galimybes jam parodyti, kad Armėnijai reikia konkrečių garantijų, o ne tuščių pažadų. Tai nereiškia, kad Armėnija pasitrauks iš KSSO, tiesiog Jerevanas siekia padaryti įtakos neigiamai dinamikai šioje grupuotėje.“
