Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, pagrindinis Pekino prioritetas buvo išvengti Maskvos ir NATO konfrontacijos ir, svarbiausia, neleisti, kad būtų panaudotas branduolinis ginklas. Visgi Rusijos Federacijos (RF) prezidentas Vladimiras Putinas, vasario mėnesio pradžioje Xi Jinpingą informavęs apie planus surengti riboto masto specialiąją operaciją, vos po trijų dienų nuo įsiveržimo pradžios, vasario 27-ąją, Rusijos branduolinėms pajėgoms įsakė „padidinti parengties lygį“.
Anot žurnalo šaltinių, V. Putinas beatodairiškai sužaidė pavojingiausia korta ir tai padarė pačioje konflikto pradžioje. Tomis dienomis Lenkija svarstė Ukrainai perduoti 26–33 naikintuvus MiG-29, kuriuos 2003 m. įsigijo iš Vokietijos už simbolinę sumą – vieną eurą. Pekinas tokį žingsnį palaikė tiesioginiu NATO įsitraukimu į konfliktą.
Vašingtonas teigiamai žiūrėjo į karinę pagalbą Ukrainai, bet kovo 8 d. Pentagono pozicija smarkiai pasikeitė, ir Amerikos kariniai valdininkai Varšuvos pasiūlymą pavadino „netinkamu“.
Kaip tvirtina „Spectator“ šaltiniai, tai nutiko po užkulisinio susitarimo tarp Pekino ir Vašingtono, kuriame dalyvavo ir keletas Europos lyderių – JAV uždraus Kyjivui duoti lėktuvų, o Kinijos generolai užmegs ryšį su Rusijos generaliniu štabu ir „padarys viską, kas įmanoma, kad neutralizuotų V. Putino branduolinę grėsmę“.
„Sumanymas išdegė“, – pažymėjo šaltinis. Po to JAV, nors ir teikė karinę pagalbą Ukrainai, tačiau tai darė nepaprastai atsargiai. Vašingtonas rimtai atsižvelgė į Pekino nuogąstavimus. NATO iki šiol Ukrainai nesiunčia šturmo lėktuvų, sraigtasparnių, tankų, tolimojo nuotolio raketų ir sparnuotųjų raketų sistemų.
Savo ruožtu, Kinija neteikia karinės paramos Rusijai, todėl V. Putinas yra priverstas pirkti bepiločius iš Irano ir perdirbinėti buitinę techniką, kad turėtų lustų raketoms gaminti.
Lapkričio 15–16 d. įvykusio Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimo metu Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas nepritarė branduolinio ginklo panaudojimui konflikte su Ukraina, pasisakė už karo nutraukimą ir paragino Maskvą sėsti prie derybų stalo.
„Xi Jinpingas pabrėžė, kad Kinijos pozicija krizės Ukrainoje atžvilgiu yra aiški ir nuosekli, jis pasisako už ugnies nutraukimą, karo nutraukimą ir taikias derybas“, – rašė Kinijos naujienų agentūra „Xinhua“.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono teigimu, Kinijos lyderis taip pat įspėjo V. Putiną, kad branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtinas: „Mes dirbame kartu, gerbiame vienas kitą, bet jūs negalite peržengti branduolinio ginklo panaudojimo ribos ir privalote gerbti tarptautinę teisę.“
Panašią nuomonę Xi Jinpingas išsakė susitikęs su JAV prezidentu Joe Bidenu. Lyderiai pabrėžė: „Branduolinis karas niekada neturi prasidėti.“
Kaip neseniai skelbė „Moscow Times“, agresyvi aukščiausiosios Rusijos vadovybės retorika, kai pasauliui buvo grasinama pirmuoju branduolinio ginklo panaudojimu kariniame konflikte nuo Hirošimos, netikėtai baigėsi.
Po to, kai prieš grasinimus branduoliniu ginklu griežtai pasisakė Kinijos premjeras Li Keqiangas, o paskui ir šalies lyderis Xi Jinpingas, nei Rusijos prezidentas, nei Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas nė žodeliu neužsiminė apie galimą branduolinio arsenalo, SSRS palikimo, panaudojimą.
Apie pasirengimą panaudoti „visas turimas priemones“ okupuotoms Ukrainos teritorijoms ginti V. Putinas pranešė rugsėjo 21 d., kai paskelbė visuotinę mobilizaciją. Jis pagrasino Vakarų šalims „vėjų rože“, kuri gali „atsisukti“ prieš jas.
„Tai ne blefas“, – tikino V. Putinas, o praėjus mėnesiui surengė strateginių pajėgų mokymus „Grom 2022“, de facto imituodamas pasaulinio branduolinio karo pradžią.
Rugsėjo 27 d. D. Medvedevas pareiškė, jog Rusija „turi teisę panaudoti branduolinį ginklą, jeigu tai bus būtina“, ir pateikė prognozę, kad, panaudojus branduolinį ginklą prieš „Ukrainos režimą“, NATO „nesikiš“. „Juk Vašingtono, Londono, Briuselio saugumas Šiaurės Atlanto aljansui yra gerokai svarbesnis“, – paaiškino V. Medvedevas.
Lapkričio 1-ąją, likus devynioms dienoms iki Chersono atidavimo, D. Medvedevas teigė, kad Rusijos teritorijų „nepripažinimas“ yra pagrindas vadovautis branduolinės doktrinos punktu, leidžiančiu priešui smogti branduoliniu ginklu.
Bet paskui Kremlius tarsi prarijo liežuvį, kai branduolinė bravūra papiktino svarbiausią kaimynę – Kiniją.
Lapkričio 10–13 d. įvykusio Pietryčių Azijos valstybių tarptautinės organizacijos (ASEAN) viršūnių susitikimo metu Kinijos delegacijai vadovavęs premjeras Li Keqiangas sukritikavo branduolinę retoriką ir grasinimus panaudoti branduolinį ginklą pavadino „neatsakingais“, dienraščiui „The Wall Street Journal“ papasakojo aukštas pareigas užimantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdininkas, žinantis apie Li Keqiango kreipimąsi, kuris nuskambėjo už uždarų durų.
„Ponas Li gana daug kalbėjo apie Kinijos politiką Ukrainos atžvilgiu, aiškiai akcentuodamas suverenitetą, grasinimų branduoliniu ginklu neatsakingumą ir būtinybę užtikrinti, kad branduolinis ginklas nebus panaudotas taip, kaip kai kurie asmenys davė suprasti“, – atskleidė „The Wall Street Journal“ šaltinis.
Praėjus keletui dienų, „prieštaravimą dėl branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje“ G-20 viršūnių susitikime išsakė Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Joe Bidenas.
Nors V. Putinas kupinas neoimperinių svajonių apie Rusijos vietą Europoje, tikrovėje jo politika veda prie didesnės priklausomybės nuo Kinijos, įskaitant vasalinę, „Foreign Affairs“ skirtame straipsnyje rašo Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis darbuotojas Aleksandras Gabujevas.
Jeigu SSRS gyvavimo laikais Maskva Pekiną laikė „skurdžiu broliu“, tai dabar izoliuotas ir susilpnintas Kremlius neišvengiamai virsta Kinijos Liaudies Respublikos „jaunesniuoju partneriu“, pažymėjo A. Gabujevas.
