Po to, kai prieš grasinimus branduoliniu ginklu griežtai pasisakė Kinijos premjeras Li Keqiangas, o paskui ir šalies lyderis Xi Jinpingas, nei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nei Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas nė žodeliu neužsiminė apie galimą branduolinio arsenalo, SSRS palikimo, panaudojimą, skelbia „Moscow Times“.
Apie pasirengimą panaudoti „visas turimas priemones“ okupuotoms Ukrainos teritorijoms ginti V. Putinas pranešė rugsėjo 21 d., kai paskelbė visuotinę mobilizaciją. Jis pagrasino Vakarų šalims „vėjų rože“, kuri gali „atsisukti“ prieš jas.
„Tai ne blefas“, – tikino V. Putinas, o praėjus mėnesiui surengė strateginių pajėgų mokymus „Grom 2022“, de facto imituodamas pasaulinio branduolinio karo pradžią.
Rugsėjo 27 d. D. Medvedevas pareiškė, jog Rusija „turi teisę panaudoti branduolinį ginklą, jeigu tai bus būtina“, ir pateikė prognozę, kad, panaudojus branduolinį ginklą prieš „Ukrainos režimą“, NATO „nesikiš“. „Juk Vašingtono, Londono, Briuselio saugumas Šiaurės Atlanto aljansui yra gerokai svarbesnis“, – paaiškino V. Medvedevas.
Lapkričio 1-ąją, likus devynioms dienoms iki Chersono atidavimo, D. Medvedevas teigė, kad Rusijos teritorijų „nepripažinimas“ yra pagrindas vadovautis branduolinės doktrinos punktu, leidžiančiu priešui smogti branduoliniu ginklu.
Bet paskui Kremlius tarsi prarijo liežuvį, kai branduolinė bravūra papiktino svarbiausią kaimynę – Kiniją.
Lapkričio 10–13 d. įvykusio Pietryčių Azijos valstybių tarptautinės organizacijos (ASEAN) viršūnių susitikimo metu Kinijos delegacijai vadovavęs premjeras Li Keqiangas sukritikavo branduolinę retoriką ir grasinimus panaudoti branduolinį ginklą pavadino „neatsakingais“, dienraščiui „The Wall Street Journal“ papasakojo aukštas pareigas užimantis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valdininkas, žinantis apie Li Keqiango kreipimąsi, kuris nuskambėjo už uždarų durų.
„Ponas Li gana daug kalbėjo apie Kinijos politiką Ukrainos atžvilgiu, aiškiai akcentuodamas suverenitetą, grasinimų branduoliniu ginklu neatsakingumą ir būtinybę užtikrinti, kad branduolinis ginklas nebus panaudotas taip, kaip kai kurie asmenys davė suprasti“, – atskleidė „The Wall Street Journal“ šaltinis.
Praėjus keletui dienų, „prieštaravimą dėl branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje“ G-20 viršūnių susitikime išsakė Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Joe Bidenas.
Nors V. Putinas kupinas neoimperinių svajonių apie Rusijos vietą Europoje, tikrovėje jo politika veda prie didesnės priklausomybės nuo Kinijos, įskaitant vasalinę, „Foreign Affairs“ skirtame straipsnyje rašo Carnegie tarptautinės taikos fondo vyresnysis darbuotojas Aleksandras Gabujevas.
Jeigu SSRS gyvavimo laikais Maskva Pekiną laikė „skurdžiu broliu“, tai dabar izoliuotas ir susilpnintas Kremlius neišvengiamai virsta Kinijos Liaudies Respublikos „jaunesniuoju partneriu“, pažymėjo A. Gabujevas.
