E. Macronas, kuriam teko reta garbė tapti pirmuoju Prancūzijos vadovu, pakviestu dviem valstybiniams vizitams į JAV, gali tikėtis dar vieno 21 ginklo saliuto ir prabangios vakarienės Baltuosiuose rūmuose, kokią 2018 metais surengė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas.
Kartu keliaujanti jo užsienio reikalų, gynybos ir finansų ministrų, taip pat verslo lyderių ir astronautų palyda iliustruoja transatlantinio bendradarbiavimo spektrą, kurį Paryžius tikisi pastūmėti į priekį.
Tačiau vienas aukšto rango JAV pareigūnas AFP sakė, kad nors kai kuriose srityse gali būti pasiekta konkrečios „pažangos“, „šis vizitas yra susijęs su asmeniniais santykiais, aljanso santykiais“ su Prancūzija.
„Bideno administracija ir Macrono vyriausybė turi didžiulių bendradarbiavimo galimybių, – sakė analitinio centro GMF Paryžiaus biuro direktoriaus pavaduotojas Martinas Quencezas. – Tačiau dėl įvairių priežasčių bendradarbiavimas ir koordinavimas nepasistūmėjo taip toli, kaip būtų galima įsivaizduoti“.
Paryžiaus ir Vašingtono santykiai jau aprimo nuo tada, kai prieš metus JAV iš Prancūzijos atėmė pelningą kontraktą dėl povandeninių laivų tiekimo Australijai ir pradėjo naują JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos aljansą Ramiajame vandenyne, pavadintą AUKUS, į kurį Prancūzija nebuvo įtraukta.
Šią savaitę įvyksiantis vizitas gali būti laikomas JAV pastangų kulminacija siekiant nuraminti NATO sąjungininkę, kuri yra viena stipriausių Europos „strateginės autonomijos“ šalininkių, sakė Brukingso instituto mokslininkė Celia Belin.
„Prancūzus ne visada lengva valdyti, bet kai prancūzai ir amerikiečiai sutaria, tai labai išjudina reikalus“, – sakė ji.
„Nesutampa nuomonės“
Tačiau šiuo metu „mūsų nuomonės nesutampa“, AFP sakė vienas E. Macrono patarėjas, žadėdamas „sudėtingas“ derybas su J. Bidenu.
Nepaisant to, kad E. Macronas remia Kyjivą, jo primygtinis reikalavimas tęsti pokalbius su Maskva per visą Rusijos invazijos į Ukrainą laikotarpį siutino amerikiečius.
Kitas patarėjas praėjusią savaitę žurnalistams sakė, kad E. Macronas netrukus vėl kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu – bet tik po vizito JAV.
Šis pokalbis planuojamas tuo metu, kai keletas JAV pareigūnų, įskaitant Generalinio štabo vadovą Marką Milley, iškėlė taikos derybų galimybę.
V. Putino karas taip pat supriešino Prancūziją ir JAV ekonomikos klausimais, sustiprindamas jau esamus nesutarimus tokiais klausimais kaip žalioji pertvarka ir konkuravimas su Kinija.
Masinis JAV ginklų tiekimas Ukrainai, gerokai viršijantis bendras Europos Sąjungos pastangas, išryškino šalies, kaip ginklų gamintojos, pranašumą, o Prancūzijos ir Vokietijos bendros pastangos stringa.
Tai gali dar labiau išryškėti, jei susiskaldęs JAV Kongresas atsisakys nuo kitų metų leisti teikti tokio pat dydžio pagalbą Kyjivui.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs aukštas J. Bideno administracijos pareigūnas pabrėžė, kad net ir esant nesutarimams transatlantinė partnerystė išlieka tvirta.
Kalbėdamas apie nesutarimus dėl griežtesnės JAV politikos Kinijos atžvilgiu, pareigūnas sakė, kad Europos požiūriai „nėra identiški, tačiau manau, kad vyrauja tvirtas požiūris, jog reaguodami į Kiniją turėtume vadovautis bendru scenarijumi“.
Kalbėdamas apie JAV subsidijas vietinėms žaliųjų technologijų bendrovėms, pareigūnas sakė, kad jos neužkerta kelio konkurentams iš ES ir kad vyksta „labai konstruktyvūs pokalbiai“ apie tai, kaip dirbti kartu.
