Tai trečiadienį patvirtino ir Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Anot D. Peskovo, savo pareiškimą Armėnijos premjeras pateikė pačioje susitikimo pradžioje – siaurame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių narių rate.
„Armėnijos ministras pirmininkas <...> pareiškė, kad jis Kolektyvino saugumo sutarties organizacijos darbą Armėnijos ir Azerbaidžano klausimu linkęs vadinti fiasko“, – pareiškė D. Peskovas. Jis pridūrė, kad Armėnijos pusė turi „teisę“ taip manyti, nes Kolektyvino saugumo sutarties organizacijos svarba šiuo atveju yra „akivaizdi“.
„Dabar reikia priimti sprendimą, kaip dirbti toliau, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija galėtų prisidėti sureguliuojant situaciją, sumažinti tvyrančią įtampą, galėtų veiksmingai taikdario vaidmenyje padėti tiek Armėnijai, tiek Azerbaidžanui“, – pareiškė D. Peskovas.
N. Pašinianas atsisakė pasirašyti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos viršūnių sutarties deklaraciją, jos tekstą pavadindamas nepakankamai išbaigtu: jame trūksta „aiškaus politinio situacijos Armėnijos–Azerbaidžano pasienyje vertinimo“.
Tai „gali reikšti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos atsisakymą vykdyti sąjunginius įsipareigojimus, ir Azerbaidžano būti interpretuota kaip žalia šviesa agresijai“, sakė N. Pašinianas.
„Apmaudu, kad Armėnijos narystė KSSO nepadėjo pažaboti Azerbaidžano agresijos“, – trečiadienį Jerevane per organizacijos valstybių vadovų susitikimą, kuriame dalyvavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakė N. Pašinianas. „Tai labai kenkia KSSO įvaizdžiui tiek mūsų šalyje, tiek užsienyje“, – sakė Armėnijos vadovas. „Kol kas mums nepavyko priimti sprendimo dėl KSSO reakcijos į Azerbaidžano agresiją prieš Armėniją“, – pridūrė N. Pašinianas.
Armėnija rugsėjį paprašė Maskvos, pagal sutartį įpareigotos ją ginti užsienio invazijos atveju, karinės pagalbos. Tačiau Kremlius, palaikantis glaudžius ryšius ir su Baku, neskubėjo padėti Jerevanui, o KSSO atsakė tik pasiuntusi savo generalinį sekretorių į konflikto zoną ir pasiūliusi sudaryti darbo grupę padėčiai aptarti.
Trečiadienio vakarą Jerevano viršūnių susitikimo kuluaruose N. Pašinianas susitiko su V. Putinu aptarti Azerbaidžano problemos. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, taip pat atvykęs į Jerevaną, sakė, kad KSSO yra „būtina“ organizacija, kurios paslaugos „labai reikalingos“ sprendžiant regioninius konfliktus. „Labai svarbu, kad Armėnija ir Azerbaidžanas susitartų dėl taikos sutarties“, – pridūrė D. Peskovas. „Tai – mūsų svarbiausia užduotis. Ir mes visi turime padaryti viską, kad <...> tai įvyktų“, – po viršūnių susitikimo sakė jis žurnalistams
Kariniai veiksmai Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje ir vėl prasidėjo rugsėjo 13 dienos naktį, rašo „Moscow Times“. Jerevanas kaltina Baku apšaudant pietrytinę sieną, o Baku, savo ruožtu, kaltina Armėnijos karius užminuojant tiekimo kelius.
Armėnijos premjeras N. Pašinianas su karinės paramos prašymu kreipėsi tiek asmeniškai į Rusiją, tiek į Kolektyvinio saugumo sutarties organizaciją pagal 4-ąjį Organizacijos steigimo straipsnį, kuriame reglamentuojama, kad agresija prieš vieną valstybę narę vertinama kaip visų bloko narių puolimas.
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos atsakas apsiribojo „išreikštu susirūpinimu“.
Rugsėjo 20 dieną į Jerevaną atvyko Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos generalinis sekretorius Stanislavas Zasas. Manyta, kad generalinį sekretorių priims Armėnijos premjeras, bet pastarasis išvyko į Niujorką, į Generalinį Jungtinių Tautų Asamblėją, kur susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Apie tai sužinojęs S. Zasas iš Armėnijos išvyko keliomis dienomis anksčiau nei planuota.
Rugsėjo pabaigoje valdančioji Armėnijos partija „Pilietinis susitarimas“ šalies parlamente pradėjo aptarinėti pasitraukimo iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos klausimą arba narystės joje įšaldymą, o šalies ginkluotosios pajėgos atsisakė dalyvauti organizacijos mokymuose Kazachstane.
V. Putiną, atvykusį į derybas su Maskvos vadovaujamo karinio aljanso nariais, Armėnijos gyventojai pasitiko gatvės demonstracijomis.
Kaip rašo „The Moscow Times“, šimtai armėnų ir rusų emigrantų dalyvavo dvi dienas vykusiuose mitinguose Jerevano centre, protestuodami prieš V. Putino vizitą. Protestuotojų šūkiai buvo „Putinas yra žudikas“ ir „Karui – ne“.
„Turime parodyti, kad ne visi rusai tam pritaria“, – sakė neseniai į Jerevaną persikėlęs informacinių technologijų darbuotojas Sergejus, dalyvavęs demonstracijoje prieš karą Ukrainoje.
Daugelis armėnų kaltina Maskvą, kurią jie anksčiau laikė artima sąjungininke, dėl, jų nuomone, nesugebėjimo padėti Jerevanui konflikte su Baku.
„Rusija pažadėjo mus apginti, bet pasielgė priešingai“, – antradienio vakarą Armėnijos sostinėje vykusiame mitinge sakė 64 metų Jurijus Tatevaszjanas.
„Mes neturime nieko prieš Rusijos žmones, bet nenorime būti Kremliaus vergais“, – pridūrė J. Tatevaszjanas.
„Norime, kad Armėnija būtų laisva ir demokratinė šalis“, – sakė jis.
