„Restauratoriai aiškinasi, ar paveikslas, kuris buvo apsaugotas stiklu, nukentėjo“, – sakė Klausas Pokorny.
Atsakomybę už šią protesto akciją pareiškimu socialiniame tinkle „Twiiter“ prisiėmė aktyvistai, pasivadinę grupe „Last generation“.
Nuotraukose, kuriomis grupė pasidalijo socialiniuose tinkluose, matyti, kaip du vyrai apipila garsųjį Klimto paveikslą juodu riebiu skysčiu, o paskui juos sulaiko muziejaus darbuotojas.
„Sustabdykite iškastinį naikinimą. Žygiuojame į klimato pragarą“, – šaukė vienas iš protestuotojų.
Šį antradienį, Austrijos naftos ir dujų koncerno OMV remiamą dieną, į Leopoldo muziejų buvo galima įeiti nemokamai.
Šis protestas buvo vienas iš daugelio pastaruoju metu, kai aktyvistai nusitaiko į garsiausius meno kūrinius, kad atkreiptų dėmesį į savo keliamus tikslus dėl klimato kaitos.
Anksčiau šį mėnesį aktyvistai Australijos nacionalinėje galerijoje Kanberoje prisiklijavo prie Andy Warholo „Campbell“ sriubų skardinių koliažą saugančios permatomos dangos. Prado muziejuje Madride aktyvistai prisiklijavo rankas prie dviejų garsaus ispanų dailininko Francisco Goya paveikslų rėmų.
Praėjusį mėnesį Vokietijoje protestuotojai bulvių koše ištepė Claude'o Monet paveikslą Potsdame, Italijos sostinėje – apipylė Vincento van Gogho šedevrą žirnių sriuba, o Londono nacionalinėje galerijoje apipylė V. van Gogho paveikslą „Saulėgrąžos“ pomidorų sriuba. Melburno meno galerijoje du klimato aktyvistai prisiklijavo rankas prie Pablo Picasso antikarinį paveikslą „Žudynės Korėjoje“ saugančios permatomos dangos.
Po šių protestų dešimtys garsiausių pasaulio muziejų praėjusią savaitę paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje teigiama, kad aplinkosaugos aktyvistai, kurie puola paveikslus, „labai nuvertina“ galimą žalą.
Pareiškimą inicijavo Prado muziejus Madride, jį pasirašė daugiau kaip 90 visame pasaulyje žinomų muziejų, įskaitant Guggenheimo muziejų Niujorke, Luvrą Paryžiuje ir Uficių galeriją Florencijoje, direktoriai.