Maskva naudoja Baltarusiją kaip svarbiausią teritoriją, iš kurios puola kaimyninę Ukrainą, ir siunčia į artimą sąjungininkę tūkstančius kareivių, kurie ten sudaro jungtinį specialiosios paskirties būrį. „Turiu pasakyti, kad Baltarusija patiria de facto karinę okupaciją“, – Briuselyje susitikusi su ES užsienio reikalų ministrais AFP sakė S. Cichanouskaja.
Jos teigimu, A. Lukašenka „nekontroliuoja Rusijos kariškių“ ar Maskvos karinės technikos dislokavimo Baltarusijoje. „Jis tiesiog turi su viskuo sutikti, nes žino, kad be (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino paramos jis Baltarusijoje politiškai neišgyvens“.
Praėjusį mėnesį paskelbtas pranešimas apie bendrą Baltarusijos ir Rusijos sukurtą karinę grupę pakurstė nuogąstavimus, kad Minskas gal būt rengiasi pasiųsti savo karius į Ukrainą tuo metu, kai Rusijos pajėgos buvo atstumtos. Tačiau S. Cichanouskaja tvirtino, kad Baltarusijos kareiviai atsisakys prisidėti prie Maskvos karo, ir „Lukašenka tai žino“.
Ji sakė, kad iki šiol opozicija „nemato jokių ženklų“, kad Rusijos branduoliniai ginklai būtų atgabenti į Baltarusiją, kai Maskva birželį paskelbė pristatysianti raketas, galinčias nešti branduolines galvutes.
S. Cichanouskaja gyvena tremtyje, pabėgusi į užsienį, kai dešimtmečius Baltarusiją valdantis A. Lukašenka žiauriai susidorojo su protestuotojais, 2020 m. paskelbęs, kad laimėjo rinkimus. Vakarų manymu, jis pavogė pergalę iš S. Cichanouskajos.
Ji paragino ES ministrus „neišleisti iš akių“ Baltarusijoje vykstančių represijų, visą dėmesį sutelkus į Ukrainą, ir panaikinti bloko sankcijų, kuriomis siekiama išsekinti A. Lukašenkos išteklius, spragas.
„Padėtis Baltarusijoje blogėja. Turiu pasakyti, kad politinių kalinių daugėja, sulaikymai tęsiasi ir žmonės nuteisiami kalėti daugelį metų, – kalbėjo ji. – Prašome pasaulio būti atkakliems, nuosekliems ir nepataikauti diktatūrai, neatleisti ir nepamiršti to, ką režimas padarė ir toliau daro“.
