Incidentas įvyko prieš Armėnijos užsienio reikalų ministro Ararato Mirzojano ir Azerbaidžano kolegos Jeyhuno Bayramovo susitikimą, skirtą naujam taikos derybų ratui Vašingtone, kurio šeimininkas yra JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Maskvai po vasarį pradėtos invazijos į Ukrainą tampant vis labiau izoliuota pasaulinėje arenoje, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens tarpininkauti Armėnijos ir Azerbaidžano deryboms.
Eskalacija pasienyje kilo praėjus savaitei, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė Armėnijos ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą ir Azerbaidžano prezidentą Ilhamą Alijevą deryboms, nes Maskva siekia išlaikyti savo, kaip galios tarpininkės, vaidmenį tarp buvusių sovietinių respublikų.
Anksti pirmadienį Azerbaidžano pajėgos atidengė ugnį į armėnų pozicijas „rytiniame Armėnijos ir Azerbaidžano sienos sektoriuje“, sakoma Jerevano gynybos ministerijos pranešime. Jame teigiama, kad pirmadienio rytą „aukų nebuvo, o padėtis fronte buvo gana stabili“.
Savo ruožtu Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėnijos pajėgas apšaudžius Azerbaidžano karių, dislokuotų keliose vietose pasienyje, pozicijas.
Jerevanas ir Baku kariavo du karus dėl Karabacho – 2020 m. rudenį ir praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį. Šešias savaites trukusios kovos 2020 m. nusinešė daugiau nei 6 500 gyvybių, karo veiksmai pasibaigė Rusijos tarpininkautomis paliauboms. Pagal 2020 m. susitarimą Armėnija perleido daugybę dešimtmečius kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo taikdarius trapioms paliauboms stebėti.
Nuo 2020 m. karo Kaukazo kaimynių pasienyje dažnai vyksta susišaudymai. Rugsėjį per naujus susirėmimus žuvo daugiau nei 280 žmonių iš abiejų šalių. Sovietų Sąjungai 1991 m. subyrėjus, Kalnų Karabacho etniniai armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
