Pasitraukimui iš susitarimo dėl gūdų eksporto iš Ukrainos Juodąja jūra Rusija ruošėsi ne vieną savaitę. Ji pagrasino tai padarysianti po spalio mėnesį ant Krymo tilto nugriaudėjusio sprogimo ir dar kartą, kai praėjusią savaitę buvo surengta dronų ataka prieš Juodosios jūros flotilę.
Bet Rusijai galiausiai sustabdžius dalyvavimą susitarime, netrukus paaiškėjo, kad Maskva neturi jokio plano. Kai V. Putinas gėdingai persigalvojo, pasikonsultavęs su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, vienintelės nuolaidos, kurių galėjo tikėtis, buvo Kyjivo pateiktos „rašytinės garantijos“.
„Kremlius tiesiog pats įkrito į duobę ir nežinojo, kaip iš jos išlipti, – parašė analitikos įmonės „R.Politik“ vadovė Tatjana Stanovaja. – Dalyvavimas [grūdų] susitarime buvo sustabdytas, bet neaišku, kaip nutraukti grūdų eksportą. Kito būdo, išskyrus karinį, nėra, tačiau jie to neplanavo.“
Kaip skelbia „The Guardian“, Rusijai galėjo būti asmeniškai pažadėta įvairių dalykų, įskaitant garantijas, galinčias padėti jai eksportuoti savo žemės ūkio produkciją.
Visgi Kremliaus nusileidimas aiškiai rodo, kad V. Putiną galima priversti nusileisti, kai jis susiduria su pasipriešinimu ir ignoravimu. Jis „žino, kaip atsitraukti, jei reikia“, sakė T. Stanovaja.
„V. Putinas nori priversti Vakarus su juo derėtis kaip įmanoma greičiau, kad įšaldytų konfliktą. Jo tiesioginiai pasiūlymai nedavė rezultatų, todėl jis griebiasi kitų strategijų, tokių kaip kalbos apie Ukrainos nešvarią bombą, grasinimai branduoline eskalacija ar pasitraukimas iš grūdų susitarimo... kad tik Vakarai sėstų su juo prie derybų stalo, – „Bloomberg“ teigė Londone įsikūrusios rizikos ir strateginių konsultacijų įmonės „Control Risk“ direktorė Oksana Antonenko. – Kol kas šios strategijos nepasiteisino, ir manau, kad nepasiteisins, bent jau artimiausioje ateityje.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarbiu diplomatiniu laimėjimu pavadino grūdų susitarimo atnaujinimą. „Rusijos šantažas prie nieko neprivedė“, – sakė jis trečiadienio vakarą tradiciniame savo kreipimesi.
Prezidentas ypač pabrėžė tarpininkių – JT, Turkijos ir kitų partnerių – darbą. „Visi dar kartą pamatė, kad mūsų regione yra tik viena grėsmė aprūpinimo maistu saugumui, ir tai – Rusijos Federacija, niekas kitas“, - pabrėžė jis.
Kremlius tvirtina, kad Rusija už savo grįžimą į grūdų susitarimą pareikalavo iš Ukrainos saugumo garantijų, kalbėjo V. Zelenskis. „Turėtume akimirką pagalvoti apie šiuos žodžius“, – teigė jis.
Dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Rusija reikalavo saugumo garantijų iš JAV, tęsė V. Zelenskis. Dabar, po daugiau kaip aštuonių mėnesių karo, Kremlius reikalauja saugumo garantijų iš Ukrainos. „Tai tikrai ryškūs pokyčiai“, – sakė prezidentas. Tai esą rodo ne tik Rusijos agresijos žlugimą, bet ir tai, „kokie stiprūs esame jūs ir aš, kai esame vieningi“.
V. Putinas trečiadienį pagrasino vėl pasitraukti iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, jei Kyjivas pažeistų Maskvai suteiktas saugumo garantijas.
„Rusija pasilieka teisę pasitraukti iš šių susitarimų, jei bus pažeistos... garantijos“, – per televiziją sakė V. Putinas.
Anksčiau trečiadienį Rusija patvirtino, kad atnaujina savo dalyvavimą susitarime dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.
„Rusija mano, kad gautų garantijų šiuo metu pakanka, ir atnaujina susitarimo įgyvendinimą“, – buvo sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Maskva iš susitarimo pasitraukė praėjusį šeštadienį, dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sveikino Rusijos sprendimą sugrįžti į susitarimą.
A. Guterresas ir toliau su visomis susitarimo šalimis siekia „atnaujinti ir visiškai įgyvendinti šią Iniciatyvą, ir lieka įsipareigojęs [mainais] pašalinti išlikusias kliūtis rusiškų maisto produktų ir trąšų eksportui", sakoma generalinio sekretoriaus atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico pareiškime.
Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms liepą pasiektas susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, atnešė labai reikalingą palengvėjimą.
Pagal jį jau leista eksportuoti daugiau kaip 9 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Susitarimas turėjo būti atnaujintas lapkričio 19-ąją.
Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą, skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, kad didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.
Šeštadienį Maskva pareiškė stabdanti savo dalyvavimą, rusų kariuomenei apkaltinus Kyjivą „masine“ dronų ataka prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuotame Kryme. Ukraina visa tai pavadino „melagingu pretekstu“.
Ukraina ir JT ragino, kad susitarimas liktų galioti.
