„Sprendžiant problemas labai svarbi aukšto lygio diplomatija. Net Vokietijos kancleris Scholzas prieš mėnesį laikėsi visiškai kitokios pozicijos V. Putino atžvilgiu, o dabar ją pakeitė ir taip pažymėjo dialogo svarbą“, – cituojamas R. T. Erdoganas.
Turkijos prezidentas tai pareiškė po to, kai lapkričio 2 d. telefonu atskirai kalbėjosi su O. Scholzu ir V. Putinu, – aptarė grūdų eksportą iš Ukrainos uostų.
Spalio mėnesį Kremlius pareiškė, kad O. Scholzas, kaip ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, „pastaruoju metu nerodė jokio noro išklausyti Rusijos pozicijos“, taip pat dalyvauti stengiantis tarpininkauti, todėl su jais esą buvo mažiau bendraujama.
Anksčiau R. T. Erdoganas yra sakęs, kad per Prahoje vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą jis bandė paaiškinti Europos vadovams, jog jie pasirinko neteisingą požiūrį į Rusijos prezidentą.
Spalio pabaigoje Kremlius apkaltino Vokietijos kanclerį nenoru išklausyti Rusijos poziciją. V. Putinas ir O. Scholzas paskutinį kartą kalbėjosi rugsėjo 13 d.
O. Scholzas savo šalyje ir užsienyje vis labiau spaudžiamas tiekti daugiau karinės įrangos Ukrainai.
Nors Vokietija aprūpina Kyjivą tokia ginkluote kaip raketos ir priešlėktuviniai tankai, Berlynas kol kas nesutinka siųsti karo draskomai šaliai vakarietiškų kovos tankų ir pėstininkų kovos mašinų.
Pasak Ukrainos Vyriausybės, geriausias atsakas būtų griežtinti sankcijas Rusijai ir tiekti Kyjivui daugiau ginkluotės, kuri padėtų jam tęsti pasipriešinimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo Turkijos prezidentui už jo vaidmenį gelbstint svarbų susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo Juodąja jūra.
Rusija šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme sustabdė savo dalyvavimą susitarime, bet anksčiau trečiadienį patvirtino, kad sugrįžta į jį, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė per pokalbį telefonu padėkojęs R. T. Erdoganui „už aktyvų dalyvavimą išsaugant susitarimą dėl grūdų“.
Liepą sudarytas susitarimas vaidina itin svarbų vaidmenį švelninant pasaulinę maisto krizę, išprovokuotą Rusijos invazijos į Ukrainą.
R. T. Erdoganas antradienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad grūdų eksporto iš Ukrainos klausimas gali būti išspręstas.
O Rusijos prezidentas V. Putinas trečiadienį pagrasino vėl pasitraukti iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, jei Kyjivas pažeistų Maskvai suteiktas saugumo garantijas.
„Rusija pasilieka teisę pasitraukti iš šių susitarimų, jei bus pažeistos garantijos“, – per televiziją sakė V. Putinas.
Anksčiau trečiadienį Rusija patvirtino, kad atnaujina savo dalyvavimą susitarime dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo, ir sakė sulaukusi iš Kyjivo „pakankamų garantijų“ dėl šio jūrų koridoriaus demilitarizavimo.
„Rusija mano, kad gautų garantijų šiuo metu pakanka, ir atnaujina susitarimo įgyvendinimą“, – buvo sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.
Maskva iš susitarimo pasitraukė praėjusį šeštadienį dėl atakos prieš jos karinio jūrų laivyno bazę Kryme.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas sveikino Rusijos sprendimą sugrįžti į susitarimą.
A. Guterresas ir toliau su visomis susitarimo šalimis siekia „atnaujinti ir visiškai įgyvendinti šią iniciatyvą, lieka įsipareigojęs [mainais] pašalinti išlikusias kliūtis rusiškų maisto produktų ir trąšų eksportui“, sakoma generalinio sekretoriaus atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico pareiškime.
Kai vasario mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą – svarbią grūdų eksportuotoją – ir užblokavo jos jūrų uostus, buvo baiminamasi pasaulinės maisto krizės. Tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms liepą pasiektas susitarimas, leidžiantis eksportuoti Ukrainos grūdus, suteikė labai reikalingą palengvėjimą.
Pagal jį jau leista eksportuoti daugiau kaip 9 mln. tonų ukrainietiškų grūdų. Susitarimas turėjo būti atnaujintas lapkričio 19-ąją.
Tačiau Rusija kritikavo tą susitarimą skųsdamasi, kad nukentėjo jos eksportas, ir be jokių įrodymų tvirtino, jog didžioji dalis grūdų pristatoma į Europą, o ne į skurdžias šalis, kur jų labiausiai reikia.
Šeštadienį Maskva pareiškė stabdanti savo dalyvavimą, rusų kariuomenei apkaltinus Kyjivą „masine“ dronų ataka prieš jos Juodosios jūros laivyną aneksuotame Kryme. Ukraina visa tai pavadino „melagingu pretekstu“.
Ukraina ir JT ragino, kad susitarimas liktų galioti.
