Pagal šį susitarimą su pasaulio galiomis, oficialiai vadinamą Bendruoju visapusišku veiksmų planu (JCPOA), buvo sušvelnintos sankcijos Iranui, mainais į jo branduolinės programos apribojimą.
2018 metais tuometinis amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) išvedė Jungtines Valstijas iš JCPOA ir sugrąžino Iranui plataus masto sankcijas, bet nuo 2021-ųjų balandžio su pertraukomis vyksta derybos dėl susitarimo atgaivinimo.
„Šiandien sprendimą turi priimti amerikiečiai, bet jie delsia ir vilkina“, – reporteriams Teherane sakė E. Raisi.
Jo komentaras pasirodė po savaites Irane vykusių demonstracijų, kilusių rugsėjo 16-ąją mirus moralės policijos esą dėl moterų aprangos kodo pažeidimo sulaikytai 22 metų Mahsai Amini.
Jungtinės Valstijos ir kitos JCPOA dalyvaujančios Vakarų šalys įvedė naujų sankcijų Iranui dėl jo reakcijos į protestus po M. Amini mirties.
„Islamo Respublika nori... sankcijų panaikinimo, bet tuo pačiu metu ji taip pat savo darbotvarkėje turi sankcijų neutralizavimo [klausimą]", – sakė E. Raisi, bet plačiau nepakomentavo.
Šeštadienį Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas apkaltino Jungtines Valstijas siekiant „daryti politinį ir psichologinį spaudimą Iranui, kad gautų nuolaidų per derybas“.
Vašingtonas anksčiau šį mėnesį sakė, kad sugrįžimas į JCPOA artimiausioje ateityje mažai tikėtinas.
„Nėra taip, kad nenorėtume JCPOA pakartotinio įgyvendinimo; žinoma, [to] norime. Tiesiog padėtis ne tokia... [kad] tai būtų artimiausioje ateityje tikėtinas rezultatas“, – spalio 13-ąją žurnalistams sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
Vašingtonui šiuo metu labiausiai rūpi, kad Irano valdžia būtų „atsakinga už tai, ką daro“ protestuotojams, pridūrė J. Kirby.