Manoma, kad oro ataką įvykdė Izraelis. Naktinio išpuolio metu sunaikinta dronų surinkimo įranga Dimaso kariniame oro uoste netoli sienos su Libanu. Taip pat apgadintas radaras ir lėktuvų kilimo bei leidimosi takas.

Irano remiamos „Hezbollah“ pajėgos naudojosi šiuo oro uostu didžiąją pilietinio karo Sirijoje dalį; dar šių metų sausį SOHR šaltiniai pranešė, kad Iranas ir „Hezbollah“ kasa ten požeminius sandėlius.

Saudo Arabijos leidinys „Al Arabiya“ pranešė, kad dronų surinkimo ir ginklų laikymo vietą, kuriai smogta, prižiūrėjo „Hezbollah“ 4400-as būrys, kartu su Irano revoliucine gvardija gabendavęs įrangą „Hezbollah“.

Penktadienio Izraelio oro ataka – pirmoji tokia per daugiau nei mėnesį laiko; nepranešama, kad būtų žuvusiųjų. SOHR, kuri stebi padėtį Sirijoje nuo 2011 m., teigia, kad taikinys buvo ginklų partija, skirta Irano remiamoms karinėms grupuotėms.

Tuo metu JAV laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Izraelis suteikė Ukrainai žvalgybos duomenų, padedančių naikinti iranietiškus dronus.

Leidinys nepatikslina, kokie konkrečiai duomenys turimi omenyje, bet primena, kad spalio 17 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kreipėsi į Izraelį, prašydamas perduoti jo šaliai oro gynybos sistemų.

Izraelio gynybos ministras Benny`is Gantzas atmetė šį prašymą, kadangi Tel Avivas bendradarbiauja su Rusija Izraelio karinių oro pajėgų reidų Sirijoje klausimu. Bet Izraelis, pasak ministro, nusiųs Ukrainai ankstyvojo perspėjimo sistemą, kuri padės atremti Rusijos naudojamų Irane pagamintų dronų atakas.

Rusija kare prieš Ukrainą naudoja iranietiškus dronus „Shahed-136“, „Shahed-13“ ir „Mohajer-6“.

Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija laiške Jungtinėms Tautoms paragino atlikti „nešališką“ tyrimą dėl Irano bepiločių orlaivių, kuriuos, Vakarų teigimu, Rusija naudoja kare Ukrainoje.

„Norėtume, kad tyrimą atliktų JT sekretoriato komanda, atsakinga už JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2231 įgyvendinimo stebėseną“, – sakoma trijų šalių ambasadorių laiške.

Šia rezoliucija buvo patvirtintas tarptautinis susitarimas, kuriame buvo numatyta sankcijų sušvelninimas mainais į Irano branduolinės programos apribojimus. Šį susitarimą vėliau nutraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Saugumo Tarybai ir JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui adresuotame laiške ambasadoriai sakė esantys „pasirengę remti sekretoriato darbą atliekant techninį ir nešališką tyrimą“.

Jie išreiškė „didelį susirūpinimą dėl bepiločių orlaivių perdavimo iš Irano į Rusiją pažeidžiant“ rezoliuciją.

„Šiuos bepiločius orlaivius Rusija naudoja agresyviame kare prieš Ukrainą, vykdydama atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir miestus visoje Ukrainoje, dėl kurių žūsta nekalti civiliai gyventojai“, – rašoma laiške.

Vakarų šalys kaltina Iraną tiekiant bepiločius orlaivius, kuriuos Maskva naudoja smūgiams Ukrainoje vykdyti, o Baltieji rūmai šią savaitę pareiškė, kad Rusijos okupuotame Kryme yra iraniečių, padedančių Maskvos pajėgoms vykdyti atakas prieš Ukrainą Irane pagamintais dronais.

Tiek Rusija, tiek Iranas Jungtinėse Tautose griežtai atmetė kaltinimus dėl dronų.

Ukrainos pareigūnas: taikinius pasiekia trečdalis iranietiškų dronų

Taikinius Ukrainoje pasiekia apie 30 proc. Rusijos paleistų iranietiškų dronų kamikadzių „Shahed-136“.

Tai interviu leidiniui „Ukrainska pravda“ pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylas Budanovas.

Pasak pareigūno, Rusija nuolat užsisako šių dronų Irane. Iki šiol rusai užsisakė apie 1 700 visų tipų bepiločių skraidyklių, bet jas dar reikia pagaminti.

Vieną pristatomą partiją sudaro apie 300 dronų. Dabar Rusija naudoja antrosios partijos dronus.

Kaip pažymėjo K. Budanovas, spalio 22 d. duomenimis, rusai panaudojo apie 330 dronų, iš jų 222 buvo numušti, bet 30 proc. “tuo ar kitu mastu pasiekė savo taikinius“.

Pasak pareigūno, Ukrainos „oro gynyba iš esmės susitvarko, numušta 70 proc. dronų“, bet „teroras juos naudojant dar gali ilgai tęstis“. O štai raketų rusai neturi tiek daug, kiek iranietiškų dronų.

„Raketų „Iskander“ liko apie 13 proc., „Kalibr-PL“ ir „Kalibr-NK“ – apie 43 proc., raketų „Ch-101“ ir „CH-555“ – apie 45 proc.“, - teigė žvalgybas vadovas.

Įvairiais vertinimais, Iranas pardavė Rusijai nuo 300 iki kelių tūkstančių dronų kamikadzių.