Daugelis šaltinių nurodė, kad Rusijos prezidentas atsidūrė vienoje sudėtingiausių padėčių per daugiau nei du valdymo dešimtmečius, kai tam tikrose Ukrainos vietose jo pajėgas išstūmė Vakarų apginkluotas Kyjivas.
Visgi šaltiniai, įskaitant esamus ir buvusius Vakarų diplomatus bei vyriausybių pareigūnus, patikino, kad kol kas artimiausi V. Putino bendražygiai, kariuomenė ar žvalgybos tarnybos jam grėsmės nekelia.
„Šiuo metu V. Putinas laikosi“, – teigė buvęs Jungtinės Karalystės (JK) ambasadorius Rusijoje Anthony Brentonas.
Anot jo, Rusijos lyderis viliasi derėtis dėl Ukrainos, tikriausiai su amerikiečiais, ir tikisi, kad Maskvos padėtis mūšio lauke pagerės, nepaisant Vakarų teiginių, kad trūksta karių, technikos ir net raketų.
Nuo 1999-ųjų valdžioje esantis V. Putinas pergyveno ne vieną vidaus krizę ir karą bei ne kartą matė didelius protestus gatvėse, prieš faktiškai uždrausdamas bet kokią opoziciją.
Tačiau 70-ies metų amžiaus Rusijos lyderio vasario 24 d. pradėta „specialioji karinė operacija“ sukėlė didžiausią įtampą tarp Rytų ir Vakarų nuo pat 1962 m. Kubos raketų krizės ir privertė Vakarus įvesti griežčiausias visų laikų sankcijas Rusijai.
Jo armijai teko gėdingai trauktis, ji patyrė milžiniškų nuostolių, be to, šimtai tūkstančiai rusų pabėgo į užsienį, kad išvengtų mobilizacijos. V. Putinas taip pat ėmė grasinti branduoliniu ginklu. Kai kurie mano, kad jis taip elgiasi iš nevilties.
Keletas sąjungininkų, įskaitant „Putino pėstininką“, kaip save vadina Kremliaus remiamas Čečėnijos lyderis, ir „Putino virėją“ – tokią pravardę gavo kadaise miglotos samdinių grupuotės vadovas, kariuomenės vadus apkaltino netinkamu vadovavimu.
Savo antrosios kadencijos metu su V. Putinu bendravęs A. Brentonas teigė, kad Rusijos prezidento viešai nekritikuoja nei politikos nei verslo elitas, taip pat nėra jokių užuominų apie bandymą jį nuversti, tačiau viskas gali pasikeisti.
„Jeigu ir pavasarį, kitų metų kovo–balandžio mėnesiais, Rusijos pajėgos vis dar trauksis, manau, kad tokiu atveju bet kurią akimirką V. Putino reikalai gali pasidaryti labai prasti. Turiu omenyje ne liaudį, bet elitą, – dėstė jis. – Jį sudaro nemažai tik sau naudos siekiančių žmonių, kurie nenori pralaimėti kartu su V. Putinu.“
Šeimos narių protestai prieš mobilizaciją, Ukrainos pažadas susidoroti su V. Putinu ir, regis, iš anksto nesuplanuoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Joe Bideno žodžiai (kurie greitai buvo atsiimti), kad V. Putinui negalima leisti likti valdžioje, paskatino spėliones dėl jo ateities.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad šį mėnesį pasirodęs „Washington Post“ straipsnis, kuriame rašoma, jog V. Putino artimos aplinkos asmuo jam papriekaištavo dėl karo, „yra visiškai klaidingas“, tačiau pridūrė, kad vyksta atviri politiniai debatai.
„Yra darbinių ginčų: dėl ekonomikos, dėl karinės operacijos, – reporteriams sakė D. Peskovas. – Tai nėra susiskaldymo ženklas.“
Anot Kremliaus, V. Putiną remia didžioji dauguma rusų, jis didele persvara laimėjo 2018 m. prezidento rinkimus.
Rusijos politinė sistema garsėja savo painumu, tačiau, prieš prasidedant invazijai, Vašingtonas parodė, kad geba išsiaiškinti Maskvos planus.
Vyresnysis Vakarų pareigūnas, kuris artimai stebi situaciją ir nepanoro būti įvardytas dėl aptariamo dalyko delikatumo, sakė, kad kol kas nebuvo didelių neištikimybės V. Putinui epizodų. Yra vidinės nesantaikos, nusiskundimų ir lėto sprendimų priėmimo ženklų, nurodė jis: „Bet nėra ženklų, kad jis prarado kontrolę.“
JAV pareigūnas, dėl tos pačios priežasties paprašęs neskelbti jo vardo, pareiškė, kad Vašingtonas ir jo sąjungininkai mano, jog V. Putino postas yra saugus. „Kita vertus, daugelis jo pastarųjų veiksmų, įskaitant mobilizaciją, akivaizdžiai rodo, kad V. Putinas atsidūrė nepatogioje padėtyje.“
Galingoms žvalgybos tarnyboms prižiūrint politinę sistemą, kurią sudaro akylai stebimi ištikimi režimo šalininkai, bet kuriam asmeniui būtų nelengva ir pavojinga pamėginti nuversti V. Putiną.
Carnegie tarptautinės taikos fonde dirbantis ekspertas Andrew Weissas sakė, kad nors Rusijoje „viskas įmanoma“, viešoji nuomonė yra mažiau svarbi nei Vakaruose, rimti oponentai pabėgo arba buvo įkalinti, o V. Putiną supa jam ištikimi žmonės.
„Parodykite man asmenį, kuris galėtų ateiti į V. Putino kabinetą ir pasakyti, kad jam galas. Kuriam užtektų įžūlumo tai padaryti?“ – paklausė A. Weissas, užėmęs įvairius postus JAV Nacionalinio saugumo taryboje ir parašęs knygą apie V. Putiną.
Rusijos lyderis galėtų būti nuverstas įvykus perversmui Kremliuje, sukilus elitui arba liaudžiai „šturmavus Bastiliją“, teigė ekspertas ir priminė, kad Irako lyderis Saddamas Husseinas dar valdė daugiau nei dešimtmetį po to, kai žlugo jo 1990 m. invazija į Kuveitą.
Analitikos įmonės „R. Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja sakė, kad V. Putinas atsidurs bėdoje, jeigu jam nebeliks variantų, kaip eskaluoti konfliktą.
Tokiu atveju elitas bandytų įtikinti V. Putiną atsistatydinti, spėjo ji ir pridūrė, kad kol kas nėra ženklų, jog ruošiamasi tokio masto perversmams, kokiais 1964 m. buvo nuverstas sovietų lyderis Nikita Chruščiovas ar 1991 m. rugpjūtį bandytas nuversti Michailas Gorbačiovas.
„Jeigu jam pavyks laikytis žodžiais neišreikštų įsipareigojimų elitui ir gyventojams – stabilumas, taika, pensijos ir atlyginimai, niekas nekels jam grėsmės, – pažymėjo T. Stanovaja. – Bet jeigu Rusijos armija bus nustumta iki senųjų Rusijos sienų (prieš aneksiją), jeigu Ukrainos armija toliau puls ir jeigu biudžete nebeužteks lėšų, ims vėluoti pensijos, elitas pamažu sukils.“
Nors Rusijoje rengiamų viešosios nuomonės apklausų rezultatai rodo augantį visuomenės nerimą, vienas Prancūzijos diplomatas sakė, kad, jo nuomone, įtakingoje valstybinėje žiniasklaidoje dominuojantis V. Putinas gali išsaugoti valdžią.
„Nepamirškime, kad baimė valdo, – sakė šaltinis. – Vis dar manau, jog dauguma rusų rems V. Putiną, kad ir ką jis nuspręstų.“
Vyresnysis Europos pareigūnas sakė, kad V. Putinas turėtų demonstratyviai pralaimėti karą, kad būtų nuverstas.
Anot A. Brentono, jeigu ir kai taip nutiks, V. Putino įpėdinis vargu ar bus Vakarų bičiulis.
„Žmonės, kurie priims sprendimus, yra tvirti jėgos struktūrų atstovai. Negausime meilaus liberalo“, – mano buvęs JK ambasadorius Rusijoje.
