Pirmieji regionai, kuriuose buvo pritaikytos kai kurios iš šių priemonių, buvo aneksuotas Krymas ir Sevastopolis, taip pat Krasnodaro kraštas, Voronežo, Belgorodo, Kursko, Briansko ir Rostovo sritys.
Pagal Federalinį įstatymą Nr. 1 iš gyventojų gali būti paimamas turtas „kariuomenės reikmėms“, įvedama telefono ryšio cenzūra ir kontrolė, „priešiškos šalies“ piliečių izoliavimas ir draudimas išvykti iš Rusijos.
Kitu dekretu, kurį V. Putinas priėmė tuo pačiu metu, kai buvo įvesta karo padėtis, Centrinės ir Pietų federalinių apygardų regionų vadovams suteikiami papildomi įgaliojimai, kuriais gubernatoriai gali savo nuožiūra įvesti karo padėties elementus „savo“ teritorijose.
Regione, kuriame įvedama karo padėtis, skelbiamas specialus įvažiavimo ir išvažiavimo režimas, taikomi judėjimo laisvės apribojimai. Transporto priemonės gali būti stabdomos ir apieškomos be kliūčių.
Pagal įstatymą piliečius galima įtraukti į darbus „gynybos reikmėms“: šalinti ginklų panaudojimo padarinius, atkurti sugadintus ir sunaikintus ūkio objektus, gyvybiškai svarbius ir karinius įrenginius, kovoti su gaisrais, epidemijomis ir kt.
Taip pat piliečiams gali būti draudžiama tam tikru paros metu būti gatvėse ir kitose viešose vietose. Vietos valdžios ir teisėsaugos pareigūnai turi teisę atlikti žmonių, jų daiktų, namų ir transporto priemonių kratas ir sulaikyti juos iki 30 dienų.
Įstatyme taip pat numatyta įvesti spaustuvių, kompiuterių centrų ir automatizuotų sistemų, taip pat žiniasklaidos priemonių kontrolę. Juos leidžiama naudoti gynybos tikslais. Draudžiama naudotis radijo stotelėmis.
Taip pat įvedama karinė laiškų ir pranešimų, siunčiamų telekomunikacijų sistemomis, cenzūra ir telefoninių pokalbių kontrolė. Tuo rūpinsis specialiai sukurtos cenzūros institucijos.
