Aliaksandras Lukašenka nusprendė neviešinti sprendimo dėl mobilizacijos, kad nepasikartotų Rusijos scenarijus. „Slaptoji mobilizacija“ esą bus vykdoma kaip dalinių kovinės parengties patikrinimas ir šauktinių siuntimas į mokymus, kurie liaudyje vadinami „ėmimu į partizanus“.
Apie mobilizacijos tikslus bus galima spręsti sužinojus pašauktųjų skaičių. „Iki 2 tūkst. šauktinių reikštų atskirų dalinių, pavyzdžiui, artilerijos, papildymą“, – „Naša Niva“ nurodė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karininkas.
„Pavojaus varpais bus galima skambinti tokiu atveju, jeigu bus mobilizuota daugiau nei 5 tūkst. žmonių. Tai reikš puolamosios grupės suformavimą. Jei bus mobilizuota daugiau nei 10 tūkst. – keleto tokių grupių“, – pridūrė leidinio pašnekovas.
„Naša Niva“ išsiaiškino, kad kol kas šaukimus gauna tik nedidelių Baltarusijos rajonų gyventojai. Didžiųjų miestų pirmoji „slaptosios mobilizacijos“ banga kol kas nepalietė.
„Didžiausias dėmesys skiriamas toms specialybėms, kurių atstovų trūksta Rusijos armijoje“, – teigė kitas šaltinis. Neva šaukiami vairuotojai, vyrėjai, techninis ir užnugario personalas. Galbūt pradžioje renkamas aptarnaujantis personalas, padėsiantis rengti mobilizuotų asmenų mokymus ir paruošti jiems reikalingą techniką.
„Nuo spalio 12 d. iki lapkričio 12 d. kariniai komisariatai, bendradarbiaudami su vietos administracinėmis institucijomis ir įmonėmis, tikrins karinei tarnybai tinkamų asmenų duomenis“, – propagandinėje žiniasklaidoje viešai praskelbė kariniai komisariatai. Anksčiau tokios patikros nebuvo rengiamos.
A. Lukašenka ir generolai viešai tvirtina, kad Baltarusija į karą įsitrauks tik tuomet, jeigu bus užpulta jos teritorija. Propagandos aparatas iš anksto nuteikia jėgos struktūrų darbuotojus ir gyventojus, kad toks puolimas neva būtinai įvyks, nes Vakarai ragina ukrainiečius jį surengti.
A. Lukašenka taip pat pažymėjo, kad į Baltarusiją atvyks „ne vienas tūkstantis“ rusų karių, ir pripažino Baltarusijos dalyvavimą „specialiojoje karinėje operacijoje“.
Penktadienį pranešata, kad Baltarusijoje įvedamas „antiteroristinės operacijos“ režimas. Tai paskelbė šalies užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus, praneša UNIAN.
Pasak jo, šis sprendimas buvo priimtas gavus duomenų apie kai kurių valstybių planus.
„Baltarusijos ginkluotosios pajėgos ir specialiosios tarnybos pasirengusios duoti atkirtį visoms kaimyninių šalių provokacijoms“, – teigė ministras.
Anot jo, šie planai buvo susiję su vos ne kai kurių Baltarusijos teritorijų užgrobimu.
Visgi vėliau Kazachstano sostinėje vykstančio regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose V. Makejus sakė, esą jo pareiškimas buvo išpūstas žiniasklados.
„Nereikia kelti panikos, yra [autoritarinio prezidento Aliaksandro] Lukašenkos įsakymas, kuris buvo viešai paskelbtas, be kita ko, vykdyti kovos su terorizmu priemones. Būtent apie tai ir kalbame. Būtent apie tai šią savaitę ne kartą kalbėjo KGB vadovas ir kiti mūsų pareigūnai“, – sakė jis. Ministrą cituoja nepriklausomas baltarusių leidinys „Naša Niva“.
Cichanouskaja: Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje
Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja mano, kad Baltarusijos kariuomenė nesijungs prie Rusijos karo Ukrainoje ir šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka rizikuos dar labiau nuteikti visuomenę prieš save, jei pamėgins liepti pajėgoms tai daryti.
„Negaliu įsivaizduoti, kad Baltarusijos kariuomenė dabar dalyvautų šiame kare, ypač dabar, kai visas pasaulis yra susivienijęs su ukrainiečiais“, – ketvirtadienį sakė ji žurnalistams Briuselyje.
Jos nuomone, A. Lukašenka „neduos šio įsakymo – ne“.
Pasak S. Cichanouskajos, kuri dabar gyvena Lietuvoje ir kurios vyrą Minsko režimas laiko už grotų, Baltarusijos žmonės ir kariai nėra nusiteikę prieš ukrainiečius.
„Manau, jog tie [kariuomenės] vadai A. Lukašenkai pasakė, kad jam davus tokį įsakymą Baltarusijos kariuomenė dezertyruos ir pereis į kitą pusę, kad jie slėpsis, bet nešaudys į ukrainiečius“, – pareiškė ji.
