– Vienas iš Jūsų projektų yra bendrų komandų su ukrainiečiais sudarymas, kurios įneštų indelį į Ukrainos atstatymą. Gal galite daugiau papasakoti apie šias iniciatyvas?
– Tai yra šių metų naujovė. Iki šiol „Kurk Lietuvai“ programa dirbo su tarptautinės patirties turinčiais lietuviais. Mūsų projektai buvo apsiriboję Lietuvos ribomis. Temų spektras buvo platus, mes dirbame su visomis ministerijomis, bene visais klausimais. Turėjome keletą projektų, kurie buvo tarptautinio lygio, pavyzdžiui – greito reagavimo kibernetinio saugumo sistemų kūrimas, bet vis tiek – tarptautiniai projektai nebuvo atskiras prioritetas. Kadangi vasario mėnesį prasidėjo karas, mes pamatėme, jog yra poreikis ir galimybė prijungti Ukrainos piliečius į programą, kadangi jų atvyko nemažai. Jų tarpe yra profesionalų, kurie gali mums padėti, suteikti žinių, pagelbėti kontaktų prasme, kuomet mes kalbame apie temas, kurios susijusios su Ukraina. Mes šiuo metu turime keturias komandas, tai yra mišrios komandos. Jose dirba ukrainietės ir lietuvės – taip jau sutapo, kad tik moterys. Visos komandos yra skirtingos.
Turime trejetuką, kuris dirba ties integracijos klausimais, šiuo metu atlieka analizę. Visų projektų stadija – pradinė, taigi nėra visai aišku, kur pasisuks patys projektai, bet pradėjome nuo integracijos klausimų, t.y. – kaip mes galime padėti ukrainiečiams, kurie yra atvykę į Lietuvą. Pagalvoti, kur stringame. Juolab, artėja antroji banga, prieš žiemą imigrantų tikrai bus daugiau. Tikrai turime ką veikti, tik klausimas, kokia kryptimi toliau judėsime. Ten turime tris dirbančias koleges, socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje – dvi ukrainietes ir vieną lietuvę.
Turime kitą komandą, kuri dirba teisingumo ministerijoje. Ten turime dvi mokslų daktares, kurios nagrinėja universalios jurisdikcijos klausimą. Tai iš esmės yra pagalba viceministrei, kuri pastebėjo, jog egzistuoja tarptautinio lygio problema. Kai mes turime teisinius procesus, kurie vykdomi už akių – pvz., kai kaltinamasis negali dalyvauti procese, yra priimami kokie nors sprendimai. Jų po to negalima įgyvendinti, nes yra šalys, kurios sako – už akių priimtas sprendimas negalioja, nei apeliaciniai procesai, nei kiti. Turėjome Radkevičiaus atvejį, sausio 13 d. byloje buvo panaši situacija. Matome, jog Ukrainos atveju bus daug tokių bylų. Akivaizdu, jog karo nusikaltėliai, kaltinamieji turbūt nedalyvaus svarstymo procesuose. Šioje vietoje Lietuva galėtų imtis lyderystės, kadangi šie procesai tikrai aktualūs. Taigi, turėsime tokią komandą.
Trečia mūsų komanda dirba vyriausybės kanceliarijoje, jų projektas taip pat gana neapibrėžtas. Tema – kaip vyriausybė (ir Lietuva) galėtų padėti Ukrainos atstatymo procesuose. Šiuo metu gryninama kryptis ir procesai, kurie turėtų įvykti projektų metu. Bet kol kas kalbame, kad pirmasis žingsnis bus apvaliojo stalo diskusijos, įtraukiant partnerius – TSPMI būtų pagrindinis partneris.
Įtraukiant akademikus, NVO, verslą, viešąjį sektorių, apskritai pradėti kalbėti apie tai, ką Lietuva gali daryti, kur yra prasminga fokusuotis. Ką gali privatus sektorius – ar tai yra energetika, vandenbala, digital dalykai, o galbūt ne – gal tai bus kas kita, kur Lietuva yra stipri, o privataus sektoriaus atstovai galėtų prisidėti prie Ukrainos atstatymo, o tai tuo pačiu jiems būtų galimybė įgauti patirties, išplėsti savo rinką ir pan.
Lygiai taip pat eina kalba kaip nevyriausybinis sektorius galėtų veikti šiuo klausimu, kai mes turime NVO, kurie galbūt dirba su integracija ar kitais pilietiniais procesais. Ar mes galime ką nors bendradarbiavimo principu pasiūlyti Ukrainai, galėtume ten veikti? Yra lūkestis, jog tie procesai būtų padaryti įmanomais. Pavyzdžiui, jeigu tai yra NVO – ar jie turi resursų, kokių resursų reikia tokiems procesams, ar yra valstybės vaidmuo ir pan. Iš tiesų tema yra gana plati, pagrindinis tikslas šiuo metu – susirinkti informaciją, susirinkti suinteresuotąsias šalis ir pažiūrėti, ką Lietuva kaip šalis, gali šiuo metu pasiūlyti.
Ketvirtasis projektas – statybų vystymo agentūroje, bendradarbiaujant su aplinkos ministerija. Jo fokusas yra į fizinį Ukrainos atstatymą, ypač labiausiai karo paveiktų zonų, miestų atstatymą. Tai yra ne tas artimasis laikotarpis, kai esame nusistatę kelis pilotinius projektus – numatytus mokyklą, darželį. Bet daugiau galvojame apie ilgalaikį laikotarpį, kaip mes galėtume prisidėti prie planavimo, urbanistinių sprendimų, atstatymo principų kūrimo. Ar tai bus toks atstatymas, kai atstatome kaip buvo, ar tai bus inovatyvesnis būdas, įtraukiant visus tvarumo, įtraukumo klausimus, vakarietiškas vertybes. Kokie turėtų būti įrankiai, ar tai iš viso įmanoma – jeigu atstatai daugiabutį ne be tokį, koks jis buvo, tai kaip tuomet keičiasi nuosavybės klausimas? Klausimų dar labai daug, ateityje bus gryninama ir konkretinama. Kol kas tai yra labai platu.
– Atstatymo darbus, kuriuos Ukrainoje yra numačiusi vykdyti Lietuva, koordinuos statybos sektoriaus vystymo agentūra, bet taip pat prie šio projekto prisidės ir „Kurk Lietuvai“ atstovės – urbanistė Rūta Marija Slavinskaitė ir ukrainietė teisininkė Mariana Maksymiv. Kaip sekasi vykdyti darbus?
– Tai būtų paskutinis projektas, kurį ką tik minėjau. Vėlgi, mūsų fokusas – ilgalaikis poveikis. Kolegės greičiausiai stipriai neįsitrauks į trumpalaikį konkrečių objektų atstatymą, kadangi tai greičiausiai yra daugiau apie technines žinias ir poreikius. Šiuo atveju, mūsų kolegės labiau orientuojasi į platesnę analizę, ką mes kaip šalis galime padaryti, ką galima sistemiškai pasiūlyti.
– Kalbant apie verslo bendruomenę – yra Lietuvos verslininkų, turinčių verslus Ukrainoje, ryšius ten. Bet ar Lietuvos verslininkai pakankamai gerai supranta Ukrainą?
– Tai yra itin svarbus klausimas, atsakymas priklauso nuo konteksto. Jeigu mes lyginsime Lietuvos, ar NVO, ar verslininkų supratimą, ar netgi sakykime kultūrinį kontekstą, mes daug labiau suprantame Ukrainą nei kai kurie vakariečiai. Manau, yra realu, jog Lietuva gali būti tarpininkas tarp vakarietiškų kompanijų, kurios turi interesą veikti Ukrainoje, bet gerai nepažįsta regiono. Lietuviams yra daug paprasčiau suprasti, kaip veikti, kas yra realu.
– Kartais išsakoma nuomonė – mes maža valstybė, tarptautiniu mastu mažai ką reiškiame. Kiek tokiuose pasvarstymuose yra tiesos?
– Manau Taivano klausimas yra labai geras pavyzdys. Marius Laurinavičius daug apie tai kalba, kaip maža Lietuva buvo išgirsta šioje temoje. Apskritai, tai, kad esame maži, nereiškia, kad neturime, ką pasiūlyti. Svarbiausia išsigryninti, ką mes galime pasiūlyti. Svarbiausia neišvaistyti resursų pakeliui, nebandyti aprėpti per daug.
– Kaip įmanoma įtraukti piliečius į atstatymo pagalbos klausimus?
– Mano asmenine nuomone, įprastiems gyventojams dabar daugiausiai galima prisidėti prie pagalbos atvykusiems ukrainiečiams, pvz., mentorystės programos būdu. Vilnius turi programą, kuri suveda atvykusius ukrainiečius (dabar jau visus užsieniečius bandys suvesti) su vietiniais mentoriais, kurie padeda integruotis, parodo kaip kas veikia. Tai yra pirmas iš būdų, kaip galima prisidėti šios situacijos atveju. Jeigu mes kalbame apie indėlį į pačios Ukrainos atstatymą, šiai dienai NVO bus pirmasis punktas, per kurį bus galima tai daryti. Verslo sprendimai, ko gero, yra ekonominis jų intereso klausimas, tad mums lieka domėtis pilietinėmis inciatyvomis, kurios dabar veikia ar veiks ateityje.
– Kokie „Kurk Lietuvai“ ateities planai pagalbos Ukrainai klausimu?
– Mūsų projektai vyksta po pusę metų, šiai dienai turime minėtus keturis projektus. Jie vyks iki kovo mėnesio. Maždaug sausį-vasarį matysime, ar yra poreikis tęsti pradėtas temas toliau, ar reikia ieškoti kitų kampų ar projektų. Mano spėjimas mūsų ukrainietės kolegės tikrai norės dirbti toliau su Ukrainos temomis, tai reiškia, jog antrąjį pusmetį vėl turėsime projektus, susijusius su Ukrainos tematika. Bet dar negalime pasakyti, kas tai bus. Sunku prognozuoti, kokios bus aktualijos sausį-vasarį, kuomet mes pradedame derinti temas naujiems projektams. Karo situacija yra gana greitai besikeičianti, bet akivaizdu, jog projektų turėsime.
Kalbant ilgalaikėje perspektyvoje, nemanau, kad Ukrainos tema kur nors dings. Vargu, ar situacija išsispręs greitai, atstatymas yra ilgas procesas, bent jau ateinančių 10 metų klausimas. „Kurk Lietuvai“ juda tarptautine kryptimi, šiemet pabandėme prisitraukti nelietuviškai kalbančių žmonių. Tokią kryptį bandysime išlaikyti toliau.
