Pirmąjį spalio mėnesio savaitgalį ukrainiečiams iškovojus pergalę Lymane, Donecko srities mieste ir strateginiame geležinkelio mazge, įsikūrusiame į pietryčius nuo Charkivo, kritika pradėjo lietis į plačiąsias mases – straipsniai apie karines nesėkmes jau puikavosi keleto didžiausių Rusijos dienraščių pirmuosiuose puslapiuose.
Tai rimta problema Rusijos karinei vadovybei ir galbūt netgi pačiam Kremliui, skelbia „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“.
Pralaimėjimai Ukrainoje gali pakenkti Vladimiro Putino autoritetui, sakė Carnegie tarptautinio taikos fondo mokslininkė Tatjana Stanovaja.
„Iki rugsėjo mėnesio Rusijos elitas buvo priėmęs pragmatišką sprendimą remti V. Putiną kaip pergalės garantą, – pridūrė T. Stanovaja. – Bet situacija taip stipriai pasikeitė, kad dabar elitui gali tekti rinktis kurį nors iš įvairių pralaimėjimo scenarijų. Tokia padėtis V. Putiną daro kur kas pažeidžiamesnį, nes gali paaiškėti, kad jis ir elitas pasirinks skirtingus scenarijus.“
„Nesakyčiau, kad neišvengiamai artėja valdžios perversmas. Jeigu kažkas panašaus ir planuojama, mes sužinosime, ko gero, paskutiniai. Tokie dalykai įvyksta gana greitai, – mano Jamesas Nixey, Londone įsikūrusios ekspertų grupės „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos vadovas. – Bet akivaizdu, kad aukštesniuosiuose Rusijos ešelonuose didėja nepasitenkinimas karo eiga ir tas nepasitenkinimas pasireiškia įvairiais būdais, žmonės negali jo sulaikyti savyje.“
„Problema ta, jog V. Putino įtaka šalyje yra tiesiog per didelė, kad žmonės galėtų mobilizuotis, susivienyti į sąjungą ir pamėginti jį nuversti, – pridūrė J. Nixey. – Manau, kad Rusijos elitas dar niekada nebuvo atsidūręs taip arti žlugimo ribos, kaip dabar.“
Per 23 V. Putino valdymo metus kadaise laisve besimėgavusi Rusijos žiniasklaida buvo priversta paklusti. Vasario 24-ąją prasidėjus invazijai, jis pasirašė įstatymą, daugeliu atvejų kriminalizuojantį nepriklausomą karo nušvietimą bei kritiką ir nuomonių skirtingumą, uždraudęs „diskredituoti ginkluotąsias pajėgas“.
Negana to, buvo uždaryta keletas garsiausių šalies nepriklausomų naujienų agentūrų, tokių kaip radijo stotis „Echo Moskvy“ ir laikraštis „Novaja Gazeta“. Net interneto ištekliai ir socialinių tinklų įmonės, pavyzdžiui, „Facebook“, „Twitter“ ir VK, buvo cenzūruotos arba priverstos paklusti.
Kita vertus, susirašinėjimo programėlė „Telegram“ kol kas išvengė Rusijos reguliavimo tarnybos cenzūros. Rezultatas – galybė informacijos, kritikos ir diskusijų, įskaitant apie tai, kaip prastai Rusijos ginkluotosioms pajėgoms sekasi kare. Prorusiški karo tinklaraštininkai maksimaliai išnaudoja šią platformą.
Rusijos viduje diskusijos apie kariuomenės ankstyvąsias nesėkmes Ukrainoje buvo nutildytos. Net Rusijai nesugebėjus užimti Kyjivo pirmosiomis invazijos savaitėmis, rusų kariuomenės vadai ir tinklaraštininkai atsitraukimą ir pajėgų permetimą į Donbasą (Donecko ir Luhansko sritis) apibūdino kaip viso labo taktinį sprendimą.
Spalio 2 d. laikraštis „Nezavisimaja Gazeta“ paskelbė straipsnį antrašte „Lymano praradimas tapo politine problema“, kuriame teigiama, kad „pirmą kartą nuo specialiosios karinės operacijos pradžios viešuose komentaruose atvirai įvardijami armijos vadai, kalti dėl problemų fronte“.
Laikraštis taip pat pacitavo skeptiškai nusiteikusį Andrejų Guruliovą, buvusį generolą ir 58-osios jungtinės armijos vadą, kuris dabar yra įstatymų leidėjas Valstybės Dūmoje: „Nesuprantu, kodėl jie nuolatos tinkamai neįvertina situacijos, nesustiprina kovinės grupės. Problema yra melas, teigimas, kad padėtis yra gera... Problema slypi ne mūšio lauke, bet [Gynybos ministerijoje], kur jie vis dar nesupranta, vis dar nesuvokia situacijos. Kol Generaliniame štabe nebus esminių pokyčių, niekas nepasikeis.“
Net pagrindinių valstybinių televizijos kanalų, esančių pirminiu naujienų šaltiniu daugumai rusų, tonas pastarosiomis dienomis pasidarė nuosaikesnis. Spalio 2 d. vakaro žinių laidose buvo vengiama tiesiogiai užsiminti apie Lymano praradimą ir pajėgų atsitraukimą.
Televizijos kanalu „Rossija-1“, kurį žiūri milijonai, pompastiškasis svarbiausios sekmadieniais vakare rodomos laidos vedėjas Dmitrijus Kiseliovas kalbėjo apie „sunkią“ situaciją Donbase.
O tuo pačiu kanalu transliuojamos vakaro pokalbių laidos, kurios metu vykstantys aštrūs debatai seniai yra prokremliški ir antivakarietiški, vedėjas, nuožmus Kremliaus pakalikas Vladimiras Solovjovas, įspėjo, kad, net tebevykstant mobilizacijai, rusai artimiausiu metu neturėtų tikėtis gerų žinių.
„Tai reiškia, kad kurį laiką mums bus nelengva. Todėl dabar nereikėtų tikėtis gerų naujienų, – pareiškė V. Solovjovas. – Mums reikia „tvirtos valios“ ir strateginės kantrybės.“
Ukrainos valdininkai džiugiai užsiminė apie Rusijoje į paviršių išlendančius priešpriešinius kaltinimus. Spalio 1 d. paskelbtame vaizdo įraše pats prezidentas Volodymyras Zelenskis atkreipė dėmesį į kivirčus: „Beje, jie jau pradėjo šmeižti vienas kitą: jie ieško kaltų ir dėl nesėkmių verčia kaltę kai kuriems generolams.“
Rusų pralaimėjimas Lymane ir garsi kritika sudarė kontrastą iškilmingam renginiui, kurį Kremlius surengė dieną prieš miesto praradimą – V. Putinas dalyvavo prašmatnioje ceremonijoje, skirtoje keturių Ukrainos regionų aneksijai, įskaitant regioną, kuriame yra Lymanas, paskelbti.
„Pagrindinė [Rusijos prezidento kalbos] išvada yra ta, kad V. Putinas nesustos, kad ir kiek tai jam kainuotų. Jo kalba buvo padrika ir nerišli, galbūt rodanti, jog nėra aiškios strategijos, – pastebėjo Helsinkio universiteto Rusijos ir Rytų Europos studijų centro politologė Margarita Zavadskaja. – Rusijos režimas demonstruoja savo personalistinį būdą ir jokių apribojimų nebuvimą.“
Kritika taip pat sutampa su augančiu daugelio rusų nerimu, susijusiu su konfliktu Ukrainoje, ypač dėl V. Putino staigaus sprendimo pradėti šimtų tūkstančių rezervistų ir kitų asmenų mobilizaciją. Tai sukėlė masinį Rusijos vyrų ir moterų bėgimą iš šalies bei padidino rusų nerimą ir susirūpinimą, kaip parodė ne viena viešosios nuomonės apklausa.
Anot J. Nixey, įsakymas pradėti mobilizaciją rodo, kad V. Putinas nėra visiškai izoliuotas nuo realijų, kaip prastai vyksta Rusijos karinė kampanija Ukrainoje.
„Nemanau, kad tai yra nežinojimas. Neseniai pradėta mobilizacija leidžia daryti prielaidą, kad V. Putinas gauna tikslesnės informacijos, – sakė J. Nixey. – Jam sakoma, kad viskas klostosi ne itin gerai, todėl jis imasi veiksmų situacijai pagerinti. Bet visgi manau, kad Kremlius negali ignoruoti šalies gyventojų ir ieško būdų užtikrinti, kad Rusijos populiacija toliau klusniai laikytųsi nurodymų, net prastėjant situacijai mūšio lauke.“
„Mažiausiai tikėtinas scenarijus – kad Rusija pripažins pralaimėjimą, padarys kokią nors nuolaidą ar nuspręs rimtai sėsti prie derybų stalo. Šiuo metu tai vargiai įmanoma, – pridūrė „Chatham House“ ekspertas. – Kremliui labiau prie širdies ilgas, ištęstas karas negu trumpas, kurio metu nėra galimybės gudraujant įtikinti liaudį, kad buvo iškovota kokia nors pergalė.“
