Kadyrovo kelias – nuo kovotojo prieš okupantus, iki Putino statytinio

R. Kadyrovas – Achmato Kadyrovo, Rusijos opozicijos veikėjo, skelbusio džihadą Rusijai ir kovojusio pirmame ir antrame Čečėnijos karuose, sūnus. Ramzanas dar būdamas vaiku dalyvavo kovoje prieš rusų okupantus, pasibaigusia V. Putino pralaimėjimu. Vis dėlto, antrojo karo metu, Achmatas perbėgo į kitą pusę – sudarė paktą su V. Putinu, pagal kurio sąlygas, V. Putinas privalėjo remti Kadyrovo šeimą, o Kadyrovas – Rusijos pajėgas ir sukontroliuoti seperatistų judėjimą.

„Šis paktas yra neofeodalinis – tai yra senjoro Putino (kunigaikščio) ir jo pavaldinio Kadyrovo paktas. Už pinigus ir už ramybę. Kad Kaukaze niekas daugiau su automatais nelakstys, rusų kareivių nešaudys“, – teigia politologas B. Ivanovas.

Vėliau, vyresnysis Kadyrovas buvo nužudytas, jį pakeitė jo sunūs – Ramzanas Kadyrovas, iki šiol toliau tęsiantis tėvo politiką.

Šiandien įprasta sakyti, jog R. Kadyrovas – itin nuo Kremliaus priklausomas asmuo, o Čečėnija – marionetinis regionas. Vis dėlto, politologo teigimu, tai nėra visiškai teisinga.

„Jei kalbame apie pinigus, Ramzanas buvo įvardijęs konkrečią sumą – apie 370-380 milijardų rublių per metus, tiek gaunama iš Kremliaus. Praėjusiais metais, jis buvo visiškai atvirai pasakęs, jog Rusija Čečėnijai moka, kad nedarbas yra 90 proc., gyvenama iš Rusijos pinigų. Taigi, ekonomine prasme, R. Kadyrovas yra itin priklausomas nuo Kremliaus.“, – pasakoja politologas.

Tačiau daug abejonių kelia minėtas paktas tarp V. Putino ir A. Kadyrovo, kurio toliau laikosi ir jaunesnysis Kadyrovas. Pasako politologo, pakto užtikrinama taika – itin apgaulinga.

„Paktas buvo sudarytas tik su Putinu, jokie kiti Kremliaus veikėjai Kadyrovui neturėjo jokios įtakos. Kremliaus jėgos struktūros – vadinamieji „silovikai“, Kadyrovo apskritai nekenčia ir tai nėra paslaptis, buvo ir atviros konfrontacijos atvejų. Kadyrovas su savo oponentais irgi susitvarko gana viešai – keli asmenys buvo nužudyti kaip „dovanos“ Putinui (vėliau paaiškėjo, jog greičiausiai Putinas pats užsakė tuos nužudymus)“, – pasakoja politologas.

Neatmestina ir tiesioginio susirėmimo tarp Rusijos jėgos struktūrų ir R. Kadyrovo galimybė.

„Silovikai“, supranta, kad tai yra tyla prieš audrą, jog anksčiau ar vėliau su Putino vasalu teks susidurti akis į akį. Prieš porą savaičių buvo tokių konfliktų, dėl atkatų. Šia prasme R. Kadyrovas absoliučiai savarankiškas daryti ką nori, de facto Čečėnija yra nepriklausoma, tik tai nėra oficialiai paskelbta“

Kadyrovo Tik toko armija

Europos žiniasklaidos priemonėse R. Kadyrovas neretai aptarinėjamas dėl turinio, randamo jo socialiniuose tinkluose. Sudėjus visų socialinių tinklų prenumeratorius, 2016 metais R.Kadyrovas jų turėjo virš trijų milijonų, o instagrame jis buvo įkėlęs beveik 8 tūkstančius nuotraukų. R. Kadyrovas buvo įsivėlęs į ginčus su keliomis įžymybėmis – twitteryje ginčijosi su „Tesla“ įkūrėju Elonu Musku ir komiku Johnu Oliveriu. Vis dėlto, toks keistas elgesys yra tikslinga viešųjų ryšių priemonė.

„Tai yra dėmesio pritraukimo manevrai. Viešųjų ryšių prasme, jie visai pasiteisina. Jei R. Kadyrovas dingsta iš eterio, dėmesio skiriama mažiau, jis apie save primena. Suprantama, jog jeigu jis pasitrauktų, Kaukaze vėl būtų chaosas – pilietinis karas. Todėl, jis kartais primena – aš čia esu. Šių jo pasisakymų datos sutampa su įvairiomis Kremliaus pinigų dalybomis, pvz., kariniam biudžetui. R. Kadyrovą po to kviečia į Kremlių, matėme, kaip jis tik toke įdeda nuotrauką iš Kremliaus. Iš tikrųjų neaišku, ar jis buvo susitikime su V. Putinu ar ne, bet va – mes galime matyti, kad kažkur dalyvauja. Tokiu būdu jis stiprina savo autoritetą“ , – komentuoja politologas.

Panašiais viešaisiais ryšiais užsiima ir gana nedidelė, bet R. Kadyrovui lojali Čečėnijos armija.

„Kadyrovo karas yra virtualus – tą reikia suvokti. Jis turi apie 40 tūkstančių karių, jų jis neveda į jokią mėsmalę. Jie šaudė kažką apleistuose pastatuose, filmavo, suko kažkokį holivudinį filmą. Tai taip ir kariavo – neeikvojo jėgų, ruošėsi ateičiai. Kažkur gal vienas ir dalyvauja, dėl vaizdo. Bet jis puikiai supranta, jog jeigu tie kariai kur nors pražus, jam bus blogai“, – teigė pašnekovas.

Mobilizacija – iššūkis Kaukazui

Rugsėjo 21 d. Vladimiro Putino paskelbta rezervistų „dalinė“ mobilizacija Rusijoje buvo sutikta ne itin džiugiai – Rusijos biržos rinka patyrė nuosmukį, o Rusijos piliečiai, stengdamiesi išvengti šaukimo, išpirko visus avialinijų bilietus į Stambulą ir Armėnijos sostinę Jerevaną. Po mobilizacijos paskelbimo, buvo pavienių smurtinio pasipriešinimo atvejų – pavyzdžiui, mobilizacijos paskelbimo dieną padegtas kariuomenės pastatas Nižny Novgorode, sekančią dieną nežinomas asmuo Toljatyje metė Molotovo kokteilį į miesto rotušės pastatą.

Suomija, Lenkija ir Baltijos šalys (tarp jų ir Lietuva) paskelbė, jog nuo mobilizacijos bėgančių rusų nepriims. Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išdėstė trijų punktų pažadą, bet kuriam Rusijos kariui, nusprendusiam pasiduoti. Pagal šį planą, pasidavusiems kariams būtų užtikrinamos civilizuotos sąlygos ir konfidencialumas – išlaikoma paslaptis, jog karys pasidavė savo noru.

Nors mobilizacija sukėlė paniką Rusijoje, dar didesnę baimę mobilizacija kelia Kaukazo regionui, Uzbekistanui, Degestanui, taip pat ir Čečėnijai. Iškart po mobilizacijos paskelbimo po Čečėniją nuvilnijo moterų protestai – jos prisimena pirmą ir antrą Čečėnijos karus, kurių metu buvo prarastos bent dešimtys tūkstančių gyvybių. Nė kiek nestebina, jog čečėnai nenori tarnauti valstybės armijai, prieš kurią kovojo du nepriklausomybės karus. Pastarųjų protestų metu buvo sulaikyta apie 20 moterų, jų vyrams grasinta išsiuntimu į karo frontą.

„Etniniai regionai, Kaukazo pakraščiai – jie ypač jautriai reaguoja į tokias (mobilizacijos) naujienas. Jie sako – tai ne mūsų karas, niekas mūsų neužpuolė, tai grynai Putino paranojiški-idiotiški manevrai, tegul jis pats kariauja“, – pasakoja politologas.

Rugsėjo 22-ąją, dieną po mobilizacijos paskelbimo Rusijoje, R. Kadyrovas pareiškė, jog mobilizacijos Čečėnijoje nebus. Tai ko gero pirmas atvejis, kuomet R. Kadyrovas neremia V. Putino iniciatyvos karo Ukrainoje kontekste. Toks sprendimas, ko gero, paremtas politiniu išskaičiavimu.

„Bent jau kol kas, R. Kadyrovas elgiasi labai apdairiai. Jis nenori provokuoti situacijos, tai gali labai pasitarnauti opozicijai, kuri šiuo metu negali aktyviai veikti“, – komentuoja politologas.

Mobilizacija R. Kadyrovui būtų pražūtingas žingsnis ne tik dėl gyventojų pykčio, bet ir susilpnintų kariuomenę – karas visuomet eikvoja jėgas.

„Jis žiūri į ateitį, kas bus po to, kai V. Putinas pralaimės. Jis puikiai supranta, kad V. Putinui karo laimėti neišeis. Ir jis tam ruošiasi, kaupdamas jėgas. Jis ieškos būdu, kaip įsigyti kokios ginkluotės, priešraketinės gynybos“, – pasakoja pašnekovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)