„Mano asmenine nuomone, reikėtų imtis drastiškesnių priemonių, iki karo padėties paskelbimo pasienio teritorijose ir nedidelio galingumo branduolinių ginklų panaudojimo“, – parašė jis platformoje „Telegram“.
R. Kadyrovas pareiškė, kad „kariuomenėje nėra vietos nepotizmui“, ir regione kovojančioms Rusijos pajėgoms vadovaujantį generolą pulkininką Aleksandrą Lapiną pavadino „vidutinybe“.
Jo teigimu, A. Lapinas neužtikrino „būtinų komunikacijų, sąveikos ir šaudmenų tiekimo“ prorusiškoms pajėgoms Lymane – svarbiame mieste rytinėje Donecko srityje, kurią vos prieš dieną aneksavo Maskva.
Netrukus jam antrinti pradėjo ir privačios karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.
Tai ne pirmas kartas, kai R. Kadyrovas kritikuoja Rusijos gynybos ministeriją, o J. Prigožinas jį palaiko. Pavyzdžiui, rugsėjo 24 dieną Čečėnijos vadovas pasisakė už tai, kad į frontą būtų pašaukta 50 proc. Rusijos saugumo pajėgų, o „Vagner“ įkūrėjas iš karto pareiškė, kad R. Kadyrovas yra teisus.
Du Kremliui artimi „Meduza“ šaltiniai mano, kad šie sinchronizuoti pasisakymai nėra atsitiktinumas. Pasak jų, tiek R. Kadyrovas, tiek J. Prigožinas priklauso radikaliausiam „karo partijos“ sparnui, t. y. tai aukšto rango Rusijos pareigūnų ir verslininkų daliai, kuri pasisako už tolesnę eskalaciją.
„Tarp J. Prigožino ir [Rusijos gynybos ministro Sergejaus] Šoigu seniai tvyro trintis. [Dabar] J. Prigožinas mano, jog armija kariauja nešiuolaikiškai, o jo „Vagner“ yra itin efektyvi ir moderni formuotė. S. Šoigu ir generolai savo ruožtu galvoja, kad privati karinė bendrovė tik trukdo“, - sakė vienas iš „Meduza“ pašnekovų.
Kitas šaltinis pridūrė, kad dar prieš prasidedant plataus masto karui, J. Prigožinas ir S. Šoigu per vieną susirinkimą Gynybos ministerijoje viešai „buvo susivaidiję necenzūriniais žodžiais“ (be to, pastaraisiais metais J. Prigožinas prarado nemažai valstybinių sutarčių su šia ministerija).
Prasidėjus Rusijos invazijai, R. Kadyrovas taip pat neretai pareikšdavo, kad čečėnų daliniai kovoja efektyviau, nei visa Rusijos kariuomenė, ir yra pasirengę „nors ir rytoj V. Putino įsakymu užimti Kijevą“.
„Meduza“ šaltiniai atkreipė dėmesį, kad Kremlius nepuolė viešai smerkti R. Kadyrovo ir J. Prigožino, kai šie pasisakė prieš Rusijos gynybos ministeriją. „Prezidentas mano, kad čečėnų batalionų ir J. Prigožino darbas yra efektyvus“, – pabrėžė vienas iš „Meduza“ šaltinių, artimų Rusijos prezidento administracijai.
Du „Meduza“ šaltiniai (vienas artimas Kremliui, kitas – federalinei vyriausybei) paaiškino, kad, atsižvelgiant į naujausias nesėkmes fronte, V. Putiną „domina alternatyvūs karinių veiksmų vykdymo būdai“ ir juos siūlantys žmonės. Pasak „Meduza“ pašnekovų, J. Prigožinas ir R. Kadyrovas yra vieni iš tų žmonių.
„Prezidentui dabar patinka tokie asmenys iš priešakinių fronto linijų, „tikri žmonės“. J. Prigožinas ir R. Kadyrovas atitinka šį įvaizdį ar bent jau stengiasi atitikti“, – sakė vienas šaltinis.
Šaltiniai pažymėjo, kad J. Prigožino ir R. Kadyrovo poziciją tyliai palaiko „grupė jaunų ir ambicingų Federalinės saugumo tarnybos (FST) atstovų“ – buvę V. Putino sargybiniai – Tulos gubernatorius Aleksejus Diuminas ir buvęs Jaroslavlio srities vadovas, dabartinis prezidento patarėjas Dmitrijus Mironovas. Anot pašnekovų, artimų prezidento administracijai, D. Mironovas ir A. Diuminas reguliariai bendrauja ir susitinka – šią informaciją taip pat patvirtino šaltiniai iš Tulos ir Jaroslavlio regioninių administracijų.
„Meduza“ šaltinis, dirbęs Tulos administracijoje, taip pat nurodė, kad dar iki karo J. Prigožinas bendradarbiavo su vietos valdžia – pavyzdžiui, į darbą per rinkimus įtraukdavo savo polittechnologus. Apie A. Diumino ir J. Prigožino ryšius anksčiau taip pat rašė leidinys „The Insider“.
R. Kadyrovas, dviejų prezidento administracijai artimų šaltinių teigimu, su A. Diuminu ir D. Mironovu susipažino tuomet, kai šie dirbo V. Putino apsaugos tarnyboje. Teigiama, kad Čečėnijos lyderis su jais abiem užmezgė gerus santykius, o A. Diuminą net yra pavadinęs „savo vyresniuoju broliu“.
Pasak šaltinių, A. Diuminas ir D. Mironovas gali būti suinteresuoti viešomis atakomis prieš Rusijos gynybos ministeriją. Jie esą viliasi pasinaudoti Rusijos kariuomenės nesėkmėmis fronte, kad pakiltų karjeros laiptais.
Abu šie pareigūnai anksčiau ne tik dirbo FST, bet ir ėjo aukštas pareigas jėgos struktūrose. D. Mironovas buvo vidaus reikalų ministro pavaduotojas, o A. Diuminas – S. Šoigu pavaduotojas Rusijos gynybos ministerijoje. Anot dviejų Kremliui artimų „Meduza“ šaltinių, A. Dumino ir S. Šoigu santykiai nesusiklostė – S. Šoigu esą net baiminosi, jog A. Diuminas gali „iškrėsti jam kiaulystę“. „Iš esmės A. Diuminas buvo išsiųstas į Tulą S. Šoigu reikalavimu“, – pareiškė vienas iš šaltinių.
Buvo manoma, jog A. Diuminas ir D. Mironovas buvo paskirti gubernatoriais, kad „užaugtų“ ir vėliau grįžtų į federalines žinybas, tik jau į ministrų postus. 2017 metais A. Diuminas net buvo vadinamas vienu iš galimų V. Putino įpėdinių. Tačiau nei ministrų portfelių, nei rimtesnių postų jie kol kas neturi.
Kremliui artimi šaltiniai spėliojo, kad A. Diuminas dabar taikosi grįžti į Gynybos ministeriją ir užimti būtent jos vadovo kėdę. „Meduza“ šaltiniai mano, kad R. Kadyrovas ir J. Prigožinas palaiko tokį persistumdymą: vadovaujant A. Diuminui, J. Prigožinas galėtų susigrąžinti prarastus valstybinius užsakymus, o R. Kadyrovas esą tikisi, kad naujasis gynybos ministras imtųsi radikalesnių veiksmų Ukrainoje (pavyzdžiui, reguliariai smogtų kritinei infrastruktūrai).
Tačiau, „Meduza“ šaltinių teigimu, kol kas tokių kadrinių sprendimų tikimybė atrodo abejotina, nors Kremliuje ir yra svarstoma. Šaltiniai mano, kad net ir po nesėkmių fronte V. Putinas „kadrų srityje išliks konservatyvus“ ir vargu ar imsis radikalių pertvarkų, net jei Rusijos gynybos ministerija bus viešai kritikuojama.
