„Pašalinti iš gatvių vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulą yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų žiūrovas Matti Leikkonenas. Kai kuriems žmonėms statula buvo „tam tikru mastu brangi ar bent jau pažįstama“, bet daugelis ragino ją nukelti, nes „ji atspindi represinį laikotarpį Suomijos istorijoje“, sakė miesto planavimo direktorius Markku Hannonenas.
Suomija, Antrojo pasaulinio karo metais kariavusi kruviną karą su kaimynine Sovietų Sąjungą, šaltojo karo metais sutiko likti neutrali mainais į Maskvos garantijas, kad ji neįsiverš. Šis priverstinis neutralitetas siekiant numaldyti stipresnę kaimynę sukūrė terminą „finliandizacija“.
Daugelis suomių mano, kad statula reprezentuoja praėjusią epochą, kurią reikia palikti praeičiai. „Kai kurie mano, kad ją reikėtų išsaugoti kaip istorinį paminklą, bet dauguma jos nenori ir mano, kad jai čia ne vieta“, – sakė M. Leikkonenas.
Statulą Kotkai 1979 m. padovanojo Talino miestas. Ji kelis kartus buvo nuniokota, Suomija net turėjo atsiprašyti Maskvos, kai kažkas raudonai nudažė Lenino ranką, rašė vietos dienraštis „Helsingin Sanomat“.
Pastaraisiais mėnesiais Suomija pašalino iš savo gatvių daugybę sovietmečio statulų. Balandžio mėnesį Suomijos miestas Turku nusprendė pašalinti iš miesto centro Lenino biustą, kai Rusijai įsiveržus į Ukrainą dėl šio paminklo kilo diskusijos. Lenino paminklas reprezentuoja „nedemokratinį ir tragišką žmonijos istorijos etapą“ ir „neatitinka Turku miesto vertybių“, tuomet sakė merė Minna Arve. Rugpjūtį sostinė Helsinkis pašalino 1990 m. Maskvos padovanotą bronzinę skulptūrą „Pasaulio taika“.
Dešimtmečius neprisijungusi prie karinių aljansų Suomija gegužę paskelbė sieksianti narystės NATO, ją į tai pastūmėjo Maskvos invazija į Ukrainą.
