Tokia informacija dalijasi leidinys „Politico“, remdamasis savais šaltiniais.
Europos Komisija siūlys uždrausti laivybos ir draudimo bendrovėms užsiimti rusiškos naftos plukdymu ir draudimu, jeigu ji bus parduodama brangiau nei nustatytas limitas. Lubomis ketinama pasirinkti kainą, už kokią Rusijos Federacija parduoda energijos išteklius Azijos šalims. Tai net 30 proc. pigiau nei kaina, taikoma Europai.
Kitos galingosios šalys iš G7, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, kur visi tanklaiviai draudžiami, taip pat ketina taikyti analogiškas sankcijas. Pagrindinė tokio ribojimo idėja ta, kad tokios šalys kaip Indija ir Kinija neturėtų pagrindo už rusišką naftą mokėti daugiau. Kipras ir Graikija už kainos ribojimo pritaikymą gaus kompensacijų.
Minėtųjų šalių laivybos sektorius uždirba didžiulius pinigus iš rusiškos naftos transportavimo iš Rusijos Federacijos. Štai kodėl jos nenori pritarti kainų ribojimams.
Kalbant apie sankcijų švelninimą, kalbama apie trąšų, cemento ir kitos produkcijos eksportą. Kaip teigia vienas iš pareigūnų, tai reikia padaryti tam, kad būtų galima įvesti naujų sankcijų.
Orbanas paskelbė „referendumą“ dėl ES sankcijų Rusijai
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė "referendumą" dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai. „Sankcijos buvo priimtos nedemokratiškai, dėl jų nusprendė Briuselio biurokratai ir Europos elitas, - pareiškė jis pirmadienį parlamente Budapešte. – Nors Europos piliečiai už tai moka kainą, jų nebuvo atsiklausta“.
V. Orbanas daug mėnesių kelia triukšmą dėk sankcijų, kurias ES įvedė Rusijai, kai ši užpuolė Ukrainą. Tačiau: ES valstybių taryboje, kuri šiuos sprendimus turi priimti vienbalsiai, Vengrija visad balsavo už atitinkamu sankcijų paketus. Gruodį įsigaliosiant naftos embargui Rusijai, Vengrija išsiderėjo išimtį.
Vengrijos vyriausybė, vykdydama „nacionalines konsultacijas“, bus „pirmoji Europoje, kuri klaus žmonių dėl sankcijų Rusijai“, - pirmadienį sakė V. Orbanas. Dešinysis populistas vis rengia „nacionalines konsultacijas“, siekdamas patvirtinimo savo politikai, pavyzdžiui, dėl prieglobsčio teisės ribojimų.
Tokių „konsultacijų“ metu piliečiai gauna anketas, kuriose klausimai suformuluoti taip, kad atsakymai į juos atrodo labai patrauklūs, o vyriausybės pozicija – teisinga. Tačiau tokių apklausų rezultatai neturi jokių teisiškai įpareigojančių padarinių.
Sankcijos dėl pseudoreferendumo
Europos Sąjungos atstovas spaudai Peteris Stano po pseudoreferendumų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose paskelbė, kad blokas neteisėto balsavimo organizatoriams taikys sankcijas, o išvakarėse panašų žingsnį žengė Britanija.
„Rusijos surengti fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas. Šios žemės yra Ukraina“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Tuo metu Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna su iš anksto neskelbtu vizitu atvyko į Kyjivą susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pabrėžti, kad jos šalis remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Jungtinės Tautos antradienį dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą.
„Jungtinės Tautos tebėra visiškai įsipareigojusios palaikyti Ukrainos suverenitetą, vienybę, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose“, – JT Saugumo Tarybos posėdyje sakė generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.
Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.
Spėjama, kad po šių „referendumų“ Rusijos prezidentas jau penktadienį gali paskelbti keturių Ukrainos regionų aneksiją.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.
Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.
JK paskelbė sankcijų dėl pseudoreferendumų Ukrainoje
Delfi primena, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį paskelbė sankcijas 92 asmenims ir subjektams, Rusijos režimui surengus pseudoreferendumus rusų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, o Maskvai pažėrus daugiau grasinimų Vakarams.
„Fiktyvūs referendumai, rengiami prirėmus ginklą, negali būti nei laisvi, nei sąžiningi, ir mes niekada nepripažinsime jų rezultatų“, – pareiškime teigė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly.
„Šiandienos sankcijos bus nukreiptos prieš tuos, kurie stovi už šių fiktyvių balsavimų, taip pat prieš asmenis, kurie toliau remia Rusijos režimo agresijos karą“, – sakė jis.
Tarp asmenų, kuriems pritaikytos sankcijos, yra Sergejus Jelisejevas, Ukrainos Chersono regionui Maskvos primestos vyriausybės vadovas ir Rusijos karinio jūrų laivyno viceadmirolas, 2014 metais perbėgęs iš Ukrainos karinio jūrų laivyno.
Sankcijų sulaukė ir Rusijos remiami Donecko, Luhansko ir Zaporižios pareigūnai, taip pat „IMA Consulting“, kurią JK vyriausybė pavadino „mėgstamiausia Putino ryšių su visuomene agentūra“.
Į juodąjį sąrašą taip pat buvo įtraukta Rusijos bendrovė „Goznak“, kuri, kaip teigiama pareiškime, turi Rusijos valstybinių dokumentų gamybos rusų laikinai kontroliuojamose Ukrainos teritorijose monopolį.
Apie plebiscitus „dėl prisijungimo prie Rusijos“, kurie tebesitęsia, buvo paskelbta po to, kai per Ukrainos kontrpuolimą buvo išlaisvinta didžioji dalis šiaurės rytinės Charkivo srities.
Keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono – integracija į Rusiją reikštų karo eskalaciją.
Praėjusį trečiadienį, sakydamas kalbą apie rezervistų mobilizaciją karui Ukrainoje, Vladimiras Putinas išsakė menkai užmaskuotą grasinimą panaudoti branduolinius ginklus.
Nuo vasario pabaigos, kai V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, Britanija jau pritaikė sankcijas virš 1 200 asmenų, įskaitant daugiau kaip 120 oligarchų, ir per 120 Rusijos subjektų.
