Pasak jų, galutinis sprendimas priklausys nuo teisėsaugos institucijų pozicijos, taip pat nuo to, kiek masiškai bėgs piliečiai, išsigandę šaukimo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pažadėjęs surinkti kariuomenei 300 tūkst. karių ir prireikus panaudoti branduolinį ginklą, išprovokavo panišką lėktuvų bilietų pirkimo bangą – bilietų kainos iš karto šoktelėjo 2–3 ir daugiau kartų. „Google Trends“ duomenimis, paieškų „kaip išvykti iš Rusijos“ skaičius vos per vieną dieną išaugo 2900 proc.
Valdžia neplanuoja uždaryti sienų dar bent savaitę – iki rugsėjo 27 dienos, kai turės baigtis „referendumai“ aneksuotose Ukrainos teritorijose, teigė „Meduza“ šaltinis.
Tačiau padėtis, pabrėžia jis, gali pasikeisti, „jei prasidės masinis nutekėjimas“. Galutinis sprendimas priklausys nuo Gynybos ministerijos, specialiųjų tarnybų, teisėsaugos institucijų ir paties V. Putino, kuris įsitikinęs, kad „referendumai“ ir mobilizacija turi įvykti kuo greičiau, pažymi „Meduza“ šaltiniai.
Draudimas keliauti gali paliesti mobilizacijai tinkamus vyrus: kertant sieną iš jų gali būti pareikalauta pateikti karinio komisariato išduotą pažymą ar leidimą. Trečiadienį Orenburgo srityje sieną su Kazachstanu bandęs kirsti vyras „Avtozak Live“ pasakojo, kad Federalinės saugumo tarnybos pareigūnai jau pradeda stabdyti norinčius išvykti – jie remiasi įsakymu, kuris taikomas asmenims, tinkamiems mobilizacijai.
Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį negalėjo atsakyti į klausimą, ar valdžios institucijos planuoja uždaryti sienas. „Dabar negaliu atsakyti į šį klausimą. Jūs žinote, kad galiojančiuose įstatymuose yra įvairių nuostatų šiuo klausimu. Šiek tiek kantrybės. Šiuo klausimu bus pateikti išaiškinimai“, – sakė jis.
Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas nurodė, kad asmenims, kurie yra tinkami mobilizacijai, nebus taikomi jokie judėjimo apribojimai, kol jie gaus šaukimus. Tačiau jis patarė jiems niekur neišvažiuoti.
„Galite drąsiai vykti į Krasnojarską ar Omską, bet nepatarčiau vykti atostogauti į Turkiją“, – teigė A. Kartapolovas.
Jis pridūrė, kad asmuo be šaukimo gali laisvai judėti po Rusiją, „bet geriau to nedaryti“.
Šaltiniai: jie paspaudė Putiną
Po sėkmingo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo Kremliaus politikos technologai, dirbę Ukrainos Charkivo ir Zaporižios srityse, išvyko į Rusiją, pasirengimas balsavimui Chersono srityje buvo nutrauktas, o vadinamosiose „Luhansko Liaudies Respublikoje“ ir „Donecko Liaudies Respublikoje“ agitacija taip ir nebuvo spėjusi prasidėti.
Visgi situacija pasikeitė vos per kelias dienas. Nuspręsta, kad „referendumai“ privalo vykti jau šią savaitę. „Juntamas spaudimas viską padaryti labai greitai“, – sakė „Meduza“ šaltiniai.
Kremliui artimi šaltiniai teigia, kad Rusijos valdžia nebesuka sau galvos, kaip sudaryti bent kažkokią „teisėtumo iliuziją“: „Svarbiausia, kad įvyktų tas balsavimas, ir atsiskaityti už rezultatus“. Planuojama pasitelkti ir elektroninį balsavimą (kurį stebėtojai įvardija kaip instrumentą, padedantį valdžiai manipuliuoti Rusijos Federacijos viduje vykstančiais rinkimais).
Planų pasikeitimą „Meduza“ pašnekovai sieja su vadinamosios karo partijos lobistinėmis pastangomis – aukšto rango Rusijos valdininkų ir jėgos struktūrų pareigūnų, pasisakančių už tolesnį konflikto su Ukraina eskalavimą, taip pat mobilizaciją Rusijoje (Kyjivas mobilizacijos ėmėsi vos tik prasidėjus karui, dabar Ukraina fronte džiaugiasi kiekybine persvara).
„Paspaudė (Putiną) – ir viskas, prasidėjo terminų spaudimas“, – teigia vienas iš Kremliui artimų šaltinių.
„Meduza“ pašnekovai paaiškino, kad tokių pokyčių priežastys yra dvi. Pirmoji – kai kurių „pilietinių“ Rusijos valdžios atstovų (taip pat ir prezidento administracijoje), sunerimusių dėl nuotaikų okupuotose teritorijose po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo, pozicija.
„Chersone ir Zaporižioje ir anksčiau būta labai rimtų prorusiškų piliečių nuogąstavimų, kad Ukraina jau tuoj sugrįš ir juos nubaus. „Donecko Liaudies Respublikoje“ ir „Luhansko Liaudies Respublikoje“ buvo nepatenkintų referendumų vilkinimu. Po Ukrainos kontrpuolimo tie nuogąstavimai tik išaugo, jų atsirado ir ten, kur anksčiau nebuvo“, – teigia pašnekovas.
„Meduza“ pašnekovai kaip vieną iš tokio požiūrio formuotojų įvardija „Vieningosios Rusijos“ generalinį sekretorių Andrejų Turčiaką ir Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotoją Dmitrijų Medvedevą. Nei A. Turčiakas, nei D. Medvedevo atstovai į „Meduza“ prašymą pakomentuoti situaciją nesureagavo.
Anot „Meduza“ šaltinių, minėtieji asmenys ir jų aplinka susivienijo pastangose padaryti įtaką tiek V. Putinui, tiek kai kuriems jėgos struktūrų įtakingiesiems (konkrečiai Rusijos Nacionalinės gvardijos vadovui Viktorui Zolotovui), kurie įsitikinę, kad sėkmingam karui su Ukraina Rusijai reikalinga piliečių mobilizacija (tai antroji šio skubaus sprendimo priežastis).
V. Zolotovo atstovai su žurnalistais bendrauti taip pat nepanoro.
Remiantis „Meduza“ šaltinių duomenimis, ir pats V. Putinas norėjo „kuo greičiau“ surengti tuos „referendumus“: jis nepasirengęs mažinti Rusijos Federacijos karinio aktyvumo. Vienas iš pašnekovų paaiškino: neseniai vykusiame Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime net kelių šalių lyderiai, tarp jų buvo ir Turkijos prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas ir Kazachstano lyderis Kasymas Žomartas Tokajevas, V. Putinui kalbėjo, kad „karą reikia užbaigti“. Rusijos prezidentas, anot šaltinių, į tokius siūlymus sureagavo labai „konfliktiškai“. Prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas į „Meduza“ užklausas nereagavo.
Net trys „Meduza“ šaltiniai, artimi Kremliui, patvirtino, kad, remiantis Rusijos valdžios sumanymu, „referendumais“ viliamasi sustabdyti Ukrainos pajėgas, kurios galimai „nerizikuotų pulti Rusijos teritorijų“ (nepaisant to, Rusijos Federacijos pasienio teritorijos reguliariai apšaudomos jau dabar). Oficialusis Kyjivas jau pareiškė, kad pasirengimą tokiems balsavimams laiko „fikcija“, kuri absoliučiai nieko nepakeis.
Jeigu kontrpuolimas tęsis ir toliau, Rusijos valdžia skelbs šalyje dalinę mobilizaciją ir įves karo padėtį, dar anrtradienį tikino „Meduza“ pašnekovai. Trečiadienį V. Putinas apie tai paskelbė viešai.
Anot šaltinių, dėl šių „naujų aplinkybių“ galimi pokyčiai prezidento administracijos vadovybėje ir gynybos ministerijoje.
Pokyčiai Rusijos įstatymų bazėje, taip pat ir susiję su mobilizacija, buvo priimti tą pačią dieną, kai okupuotose teritorijose buvo paskelbta apie sprendimą skubiai „rengti referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos“. Prieš šiuos pokyčius nepasisakė nė vienas Valstybės Dūmos deputatas.
