„Dėl mūsų šalies apsaugos ir vientisumo manau, jog būtina imtis dalinės mobilizacijos“, – pareiškė Rusijos prezidentas.
„Įsakymas dėl dalinės mobilizacijos pasirašytas“, – sakė jis.
„Kvietimą į karinę tarnybą kol kas gaus tik tiek piliečiai, kurie šiuo metu yra atsargoje, ir pirmiausia tie, kurie jau tarnavo Rusijos ginkluotose pajėgose, turi konkrečią karinę specializaciją ir atitinkamos patirties“, – kalbėjo V. Putinas.
Dalinė mobilizacija įsigalios jau šiandien, rugsėjo 21 d.
Sprendimą dėl dalinės mobilizacijos V. Putinas aiškino tuo, esą Vakarai „bando padalyti ir sunaikinti Rusiją“, o Kyjivas planuoja perkelti karo veiksmus į Rusijos teritoriją.
V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija panaudos visas turimas priemones savo teritorijai apsaugoti, ir apkaltino Vakarus siekiu „sunaikinti“ šalį.
„Jei kils grėsmė mūsų šalies teritoriniam vientisumui, mes tikrai panaudosime visas turimas priemones, kad apsaugotume Rusiją ir mūsų žmones. Tai nėra blefas“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą ir pridūrė, kad Vakarai siekia „susilpninti, suskaldyti ir galiausiai sunaikinti mūsų šalį“.
V. Putino kreipimasis nuskambėjo kitą dieną po to, kai okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primesta valdžia paskelbė planus surengti aneksinius „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos.
V. Putinas vėl įžūliai melavo apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Jis sakė palaikysiantis savaitgalį numatomus pseudoreferendumus okupuotose teritorijose.
„Mes žinome, kad dauguma žmonių, gyvenančių nuo nacistų išlaisvintose teritorijose, o tai pirmiausia istorinės Novorosijos žemės, nebenori atsidurti neonacistinio režimo spąstuose. Zaporižioje, Chersono srityje, Luhanske ir Donecke žmonės matė ir toliau mato, kokius žiaurumus užimtose Chersono teritorijose sėja neonacistai. Banderovcų ir nacistų palikuonys žudo, kankina, kalina, žemina ir kitaip alina taikius žmones“, – kalbėjo V. Putinas.
V. Putino kreipimasis turėjo nuskambėti antradienio vakarą, tačiau kelis kartus tikslinus laiką, jis atidėtas iki trečiadienio ryto. V. Putino kalba nuskambėjo 9 val. ryto Lietuvos laiku.
„Vertinti rimtai“
Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas griežtai sukritikavo Rusijos sprendimą mobilizuoti šimtus tūkstančių rezervistų.
R. Habeckas šį sprendimą pavadino „blogiu ir neteisybe“ ir pridūrė, kad Vokietijos vyriausybė konsultuojasi, kaip reaguoti į šį žingsnį.
V. Putino trečiadienį pasakyta kalba sukėlė nerimą, o jo išsakyti grasinimai turi būti vertinami rimtai, „Sky News“ sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrė Gillian Keegan.
V. Putinas pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų paskelbė dalinę mobilizaciją, perspėdamas Vakarus, kad jei jie ir toliau tęs, pasak jo, „branduolinį šantažą“, Maskva atsakys visu savo didžiuliu arsenalu.
„Akivaizdu, kad į tai turėtume žiūrėti labai rimtai, nes mes nekontroliuojame [šios situacijos] – nesu tikra, kad ir jis iš tikrųjų kontroliuoja. Akivaizdu, kad tai yra eskalacija“, – sakė G. Keegan.
„Tai gąsdina... Tai rimtas grasinimas, bet jis jau buvo išsakytas anksčiau“, – sakė ji BBC atskirame interviu.
V. Putinas savo kalboje pakartojo, kad jo tikslas yra „išlaisvinti“ rytų Ukrainos Donbaso pramoninį centrą ir kad dauguma regiono žmonių nenori grįžti į, jo žodžiais tariant, „Ukrainos jungą“.
„Akivaizdu, kad visa kalba buvo grynas V. Putino melas ir istorijos perrašinėjimas“, – sakė JK ministrė.
JAV ambasadorė Ukrainoje trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento įsakymas dėl dalinės mobilizacijos yra „silpnumo ženklas“.
„Fiktyvūs referendumai ir mobilizacija yra silpnumo, Rusijos nesėkmės požymiai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Bridget Brink.
„Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotą Ukrainos teritoriją, mes ir toliau palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė ji.
Rusija jau rengėsi mobilizacijai: įstatymas įsigaliojo prieš jį pasirašant Putinui
Rusijos įstatymų leidėjai užbėgo įvykiams už akių, nors prezidentas V. Putinas dar nepasirašė įstatymo pataisų dėl mobilizacijos, skelbiama, kad tai jau įvyko. Valstybės Dūmos portale skelbiama, kad Baudžiamojo kodekso pataisos, kurioje įvedamos „mobilizacijos“, „karo padėties“ ir „karo laikotarpio“ sąvokos jau yra priimtos.
Į šį faktą dėmesį atkreipė ir tai savo Telegram kanale paviešino rusų politologė, teisėkūros analitikė Jekaterina Šulman.
Esmė ta, kad vadinamas „Mobilizacijos“ įstatymo projektas, kuriam Dūma rugsėjo 20 d. pritarė per antrąjį ir trečiąjį svarstymą (pagreitintu režimu), visuose etapuose pažymėtas žalia spalva. Kitaip tariant, dokumentas tapo įstatymu dar prieš jį patvirtinant Federacijos tarybai ir faktiškai prieš V. Putinui jį pasirašant. Tuo pat metu atitinkami klausymai Federacijos Taryboje numatyti tik rugsėjo 21 d.
Įstatymo projektu į Baudžiamąjį kodeksą įtraukiama visa eilė naujų straipsnių, įskaitant „Savanorišką pasidavimą“ ir „Plėšimą“.
Taip pat nurodoma, kad nusikaltimo padarymas „mobilizacijos ar karo bei karo padėties metu“ yra traktuojama kaip sunkinanti aplinkybė. Už savanorišką pasidavimą tokiu atveju gresia nuo 3 iki 10 metų kalėjimo.
Pagal šį dokumentą į rezervą patekę ir į karinius mokymus pašaukti rusai bus traukiami baudžiamojon atsakomybėn už neatvykimą ar dezertyravimą, kaip ir vadinami kontraktininkai bei šauktiniai.
Taip pat nurodoma, jog už nepaklusimą viršininko įsakymui, kuris buvo duotas karo padėties metu, – baudžiama nuo dvejų iki trejų metų.
Vakarai smerkia planuojamus „referendumus“
Jungtinės Valstijos, Vokietija, NATO ir Prancūzija antradienį pasmerkė okupuotoms Ukrainos teritorijoms Maskvos primestos valdžios planus surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos.
Vašingtonas pabrėžė, kad nepripažins šių „fiktyvių“ balsavimų rezultatų.
„Šie referendumai pažeidžia suverenumo ir teritorinio vientisumo principus, kuriais grindžiama tarptautinė sistema“, – sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.
„Jei tai įvyks, Jungtinės Valstijos niekada nepripažins Rusijos pretenzijų į tariamai aneksuotas Ukrainos dalis“, – sakė jis.
J. Sullivanas teigė, kad „referendumai“ ir pranešimai apie Rusijos planus pašaukti daugiau karių atspindi pastarojo meto Maskvos nesėkmes kare, Ukrainos kariuomenei išlaisvinus didelius teritorijos plotus.
„Tai nėra savimi pasitikinčios šalies veiksmai. Tai nėra jėgos veiksmai, yra priešingai“, – sakė J Sullivanas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo ruožtu pabrėžė, kad šiuos fiktyvius balsavimus, planuojamus rugsėjo 23–27 dienomis, tarptautinė bendruomenė privalo atmesti.
„Labai, labai aišku, kad šie fiktyvūs referendumai negali būti priimtini ir jiems negalioja tarptautinė teisė“, – sakė O. Scholzas žurnalistams.
O. Scholzas aneksinius referendumus pavadino Rusijos, kuri įsiveržė į Ukrainą, „dalimi imperialistinės agresijos ketinimų“.
„Rusija privalo išvesti savo karius“, – sakė jis.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas irgi pasmerkė Rusijos primestos valdžios planus rengti aneksinius referendumus, perspėdamas, kad tai yra dar viena Kremliaus sukelto karo eskalacija.
„Fiktyvūs referendumai neturi jokio teisėtumo ir nekeičia Rusijos agresyvaus karo prieš Ukrainą pobūdžio. Tai dar viena Putino karo eskalacija“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Stoltenbergas.
„Tarptautinė bendruomenė turi pasmerkti šį akivaizdų tarptautinės teisės pažeidimą ir padidinti paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas planuojamus „referendumus“ okupuotose Ukrainos teritorijose pavadino „parodija“.
„Manau, kad tai, ką paskelbė Rusija, yra parodija“, – sakė jis žurnalistams JT Generalinėje Asamblėjoje ir pavadino tai „nauja provokacija“, kuri „neturės jokios įtakos mūsų pačių pozicijai“.
Žurnalistams jis sakė, kad bet koks balsavimas už aneksiją būtų teisiškai beprasmis.
„Pati idėja rengti referendumus regionuose, kuriuose vyksta karas, kuriuose vyksta bombardavimai, yra cinizmo viršūnė“, – sakė E. Macronas.
Rusijos puolimas Ukrainoje, kurį Vakarai laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu, supurtė visą pasaulį.
Vasario 24 dieną Rusijos prezidentui pasiuntus karius į provakarietišką Ukrainą, Vakarai Maskvai paskelbė virtinę griežtų sankcijų.
Maskvos primesta valdžia anksčiau antradienį pareiškė, kad balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ vyks apsišaukėliškose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas pripažino nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą, Chersono ir Zaporižios regionuose.
Ukrainos prezidentūros administracijos vadovas Andrijus Jermakas antradienį pareiškė, kad pareiškimai apie referendumus tėra manipuliacija.
Tuo metu Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba tviteryje parašė: „Nei netikri „referendumai“, nei hibridinė „mobilizacija“ nieko nepakeis. Rusija buvo ir lieka valstybė agresorė, kuri neteisėtai okupuoja dalį Ukrainos žemės. Ukraina turi visas teises išlaisvinti savo teritorijas ir toliau jas išlaisvins, kad ir ką bekalbėtų Rusijoje.“
