„Krym.realii“ rašo, kad tai nutiko po to, kai prorusiškai nusiteikęs Kryme gyvenantis tinklaraštininkas Aleksandras Talipovas nuosavame „Telegram“ kanale paviešino, jo duomenimis, rugsėjo 10 d. Bachčysarajaus restorane „Arpat“ iškeltų vestuvių vaizdo įrašą.
Iš įrašo matyti, kaip svečiai linksminasi ir šoka pagal ukrainietišką dainą „Červona kalyna“. A. Talipovas įkėlė ir kitų, Simferopolyje filmuotų vestuvių epizodą, kuriame skamba pergalę „Eurovizijoje“ iškovojusi ukrainiečių grupės „Kalush Orchestra“ daina „Stefania“.
Kaip teigia S. Aksionovas, už tokias iniciatyvas, tiek renginių organizatoriai, tiek jų dalyviai nuo šiol bus baudžiami – jiems gali tekti susidurti su baudžiamąja atsakomybe, nušalinimu nuo užimamų pareigų arba draudimu plėtoti verslą Krymo teritorijoje.
„Manau, kad tie, kurie taip daro, elgiasi kaip tikri išdavikai“, – pareiškė S. Aksionovas.
Ukrainą palaikantiems žmonėms jis pasiūlė „važiuoti į tą šalį, kurią taip myli“.
Apie besiklostančią situaciją portalo „Current Time“ („Nastojaščeje vremia“) korespondentė pasikalbėjo su Ukrainos prezidento atstove Kryme Tamila Taševa.
– Pastaruoju metu gauname nemažai pranešimų apie Krymo gyventojams daromo spaudimo didinimą: keliamos baudžiamosios bylos, įvedami judėjimo apribojimai. Kas iš tikrųjų vyksta Kryme?
– Kryme vyksta karas, lygiai kaip prieš aštuonerius metus. Daugelis, deja, pamiršta paminėti, kad karas Ukrainoje šiaip jau prasidėjo nuo Krymo pusiasalio okupacijos 2014-aisiais. Ilgą laiką okupantų administracijos atstovai dėkojo Dievui, kad pas mus nevyksta karas: štai Donbasas, kaip matyti, bombarduojamas, o čia pas mus ramu. Tik jie pamiršdavo pasakyti, kad karas ir tarptautinis ginkluotas konfliktas Krymo teritorijoje, šiaip ar taip, vyko.
Nuo rugpjūtį prasidėjusių įvykių, kurie Ukrainoje vadinami [vienaip], o okupuotame Kryme [kitaip], na, tarsi nesuprantamų kažkokių įvykių, okupacinės valdžios organai ėmėsi įvairios iniciatyvos, kad įbaugintų pusiasalio teritorijoje gyvenančius žmones.
Dalis žmonių – Rusijos piliečiai, neteisėtai atvykę į pusiasalio teritoriją, – pradėjo išvykti, ypač po rugpjūčio 9-osios, po įvykių aerodrome Novofiodorivkoje. Dabar gi, po efektyvių kontratakų, kai okupantų valdžia pradėjo suprasti, kad neilgai beliko laukti ir iki Krymo teritorijos išlaisvinimo, Krymo gyventojams daromas spaudimas, be abejo, didinamas, nors jis – spaudimas kai kurioms grupėms – Krymo totoriams ir etniniams ukrainiečiams, – pasikartosiu, buvo juntamas ir prieš aštuonetą metų. Visgi dabar [spaudimas] įgauna vis didesnį mastą.
Po vasario 24-osios mes intensyviai stebime situaciją pusiasalio teritorijoje, ir tenka pasakyti, kad kažkokių partizaninio judėjimo apraiškų, pasipriešinimo akcijų, turinčių proukrainietišką atspalvį, pusiasalio teritorijoje išties keliskart padaugėjo. Anksčiau, iki vasario 24-osios, protestai buvo rengiami, sakyčiau, su žmogaus teisėmis susijusių klausimų pagrindu.
Jie vykdavo, jei kokius nors žmones sulaikydavo, pritaikydavo, tarkim, baudžiamąją arba administracinę atsakomybę. Siekdami juos palaikyti, protestuodavo ir kiti. Dabar gi protestai kyla išimtinai iš antikarinio ir proukrainietiško konteksto ir turi proukrainietišką atspalvį.
Kryme, be kita ko, ir per vestuves, pirmiausia – Krymo totorių vestuves, iš tiesų skamba ukrainietiška muzika – taip reiškiamas palaikymas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Bet taip buvo ir anksčiau, t. y. visus aštuonerius metus dažnai skambėdavo Jamalos, „BoomBox“, Verkos Serdiučkos, Sofijos Rotaru dainos. Vis dėlto tik dabar okupacinė administracija pradėjo rimtai į tai reaguoti, suprasdama, kad nėra pajėgi sutramdyti ir kontroliuoti pusiasalio teritorijoje susidariusios situacijos, o ypač – priešiško žmonių nusiteikimo.
Taip, iš Kremliaus, savaime suprantama, skraidoma aktyviai. Atrodo, kad pradedama labai nervingai reaguoti į tai, kas vyksta Krymo gyventojų sluoksniuose.
– Iš Krymo pradėjo aktyviai išvyki Rusijos piliečiai, įskaitant ir vadovaujamus postus užimančių asmenų šeimas. Ką apie tai žinote?
– Žinome, kad iš pusiasalio teritorijos aktyviai išvyksta žmonės, visų pirma – iš Rusijos atvykę turistai, atvažiavę čia per turizmo sezoną, kuris nebuvo ypač sėkmingas, bet žmonės vis viena atvažiavo pailsėti į pusiasalio teritoriją.
Žinoma, aktyviai išvyko ir tie Rusijos piliečiai, kurie nesitikėjo to, kas pusiasalio teritorijoje vyko tuo metu, kurį pavadinčiau karštuoju. Taip, aišku, išvyko ir po rugpjūčio 9-osios, po įvykių Novofiodorivkoje. Prie išvažiavimo iš pusiasalio į Rusijos Federacijos teritoriją per Kerčės tiltą nusidriekė ilgiausios eilės. Kerčės tiltas buvo dažnai uždaromas civilių transportui, todėl žmonės turėjo ruoštis išvykimui.
Ganėtinai didelis skaičius žmonių, įskaitant ir proukrainietiškai nusiteikusius, išvyko bijodami būti pašaukti į Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų gretas. Taigi, išvyko ir jie. Vis dėlto žinome ir apie teisėjų, prokurorų, kariškių, Kovos su ekstremizmu centro darbuotojų šeimų išvykimą, o tai yra ištisas jėgos struktūrų blokas, atliekantis administracinę funkciją ir esantis pusiasalio teritorijoje.
Nepasakyčiau, kad išvykimas iš pusiasalio teritorijos buvo ypač masinis. Verta paminėti ir tai, kad Rusijos Federacijos piliečių, neteisėtai atvykusių į Krymo teritoriją, yra ganėtinai daug – 500–800 tūkst. žmonių juk tikrai neišvažiuos.
Tai aišku ir suprantama, tačiau dalis, be abejo, išvažiuoja jau dabar.
– Ar Krymo gyventojus pasiekia žinios iš Ukrainos? Ar jie žino apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontratakų sėkmę?
– Aišku, žino, be to, atidžiai seka įvykius ir kontratakas Ukrainoje. Nors okupacinė administracija griežtai kontroliuoja internetu perduodamos informacijos srautą, žmonės, ačiū Dievui, išmoko naudotis VPN, aktyviai naršo „Telegram“ kanalus, skaito naujienas, daugelis per palydovą žiūri ukrainietišką televiziją. Taigi, taip, jie, žinoma, stebi įvykius.
Dalis žmonių, aišku, žiūri rusiškus ir propagandinius Krymo kanalus. Tačiau kitaip ir būti negali, be to, tokių žmonių ganėtinai daug. Vis dėlto vis daugiau piliečių ima uždavinėti klausimus okupacinei administracijai: klausia, kaip reikėtų suprasti tai, kas vyksta, turint omenyje, kad okupacinė valdžia žadėjo priešlėktuvinę gynybą virš Krymo, sakė, kad Kerčės tiltui niekas negresia, kad karo pas mus nebus, kad Rusijos valstybė Krymą apgins ir t. t. Stebėdami įvykius Kryme, jie mato visai kitokį vaizdą.
Galima paminėti rusų karių pripildytus morgus, dažną medicininių paslaugų neprieinamumą, konkrečiai – vakariniame Krymo regione, kuriame civilinė infrastruktūra faktiškai išnaudojama kariniais tikslais, galimybės išvažiuoti iš Krymo neturėjimą, šaukimą į armiją... Žmonės, aišku, nenori eiti [į armiją]. Sutartis pasirašantys ir pinigus gaunantys samdiniai vyksta kariauti. Deja, apstu įrodymų, kad ir šauktinius aktyviai siunčia į karą prieš Ukrainą, nors ir neturi to daryti.
Taigi, dingsčių nepasitenkinimui labai daug. Be to, žmonės skaito skirtingais šaltiniais teikiamą informaciją, skaito ukrainietiškus kanalus, o tada uždavinėja klausimus. Tų klausimų daugėja. Būtent todėl okupacinė administracija ir pradėjo taip jautriai reaguoti į bet kokias pilietinio aktyvumo apraiškas ir Ukrainos palaikymo ženklus visuomenės gretose. Štai kodėl reakcija į dainas ir šokius tokia griežta.
