Rusijos diplomatas Ilja Barminas pasmerkė JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) „beprecedentį šališkumą ir politizavimą“.
Kreipdamasis į JT Žmogaus teisių tarybą Ženevoje I. Barminas sakė, kad laikinoji vyriausioji žmogaus teisių komisarė pirmadienio pareiškime paminėjo Rusiją, „ignoruodama masinius žmogaus teisių pažeidimus Europoje, JAV ir kitose kolektyvinių Vakarų šalyse“.
Maskva pasitraukė iš Tarybos po to, kai JT Generalinė Asamblėja balandį priėmė rezoliuciją, sustabdančią jos narystę Žmogaus teisių taryboje po invazijos į Ukrainą.
Tačiau Maskva išsaugojo stebėtojos statusą, todėl turi teisę atsakyti į pirmadienį jos atžvilgiu išsakytą kritiką.
I. Barminas teigė, kad OHCHR „ir toliau įkyriai ignoruoja“ įrodymus „apie Kyjivo režimo nusikaltimus“, taip pat „Ukrainos kovotojų ir užsienio samdinių žiaurumus“.
Be to, „OHCHR užmerkia akis prieš neonacizmą Ukrainoje, opozicinių partijų ir judėjimų veiklos draudimą, opozicijos narių, žmogaus teisių gynėjų ir visuomenės veikėjų suėmimus ir kankinimus Ukrainoje“, tvirtino jis, pakartodamas Kremliaus teiginį, esą rusų pajėgos Ukrainoje kovoja su neonaciais.
I. Barminas taip pat piktinosi, kad institucija nepasmerkė „daugelio atvejų“, kai Vakarų tiekiamais ginklais buvo apšaudoma civilinė infrastruktūra ir gyventojai rytiniame Donbaso regione ir Zaporižios atominė elektrinė.
Didžiausio Europoje branduolinio objekto teritorija pastarosiomis savaitėmis buvo apšaudoma. Ukrainai ir Rusijai dėl šių atakų kaltinant viena kitą, kilo nuogąstavimų, kad gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.
OHCHR „nepasmerkė Vakarų teikiamų letalių ginklų Ukrainai. Tai aiškiai verčia abejoti OHCHR nešališkumu“, pridūrė I. Barminas.
JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas laikinai einanti Nada al Nashif pirmadienį pasmerkė Rusijoje valdžios institucijų vykdomą žmonių, pasisakančių prieš karą Ukrainoje, persekiojimą ir perspėjo, kad tokiais veiksmais pažeidžiamos pagrindinės laisvės.
Kalbėdama JT Žmogaus teisių tarybos 51-ojoje sesijoje, truksiančioje iki spalio 7 dienos, N. al Nashif pasmerkė Rusijos valdžios vykdomą „žmonių, reiškiančių nepritarimą karui Ukrainoje, persekiojimą ir jų atžvilgiu taikomas ribojamąsias priemones bei sankcijas“.
Tokiais veiksmais „pažeidžiamos konstitucijos garantuojamos pagrindinės laisvės, įskaitant teisę į susirinkimų, saviraiškos ir asociacijų laisvę“, pabrėžė pareigūnė.
N. al Nashif pavesta laikinai eiti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareigas, kol jas perims Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas), paskirtas kadenciją baigusios JT žmogaus teisių vadovės Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) įpėdiniu.
N. al Nashif taip pat pasmerkė „spaudimą žurnalistams, interneto išteklių blokavimą ir kitas cenzūros formas“.
Pasak jos, šie veiksmai „nesuderinami su žiniasklaidos pliuralizmu ir pažeidžia teisę gauti informaciją“.
Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko padėkojo N. al Nashif už „išsamią pasaulinių žmogaus teisių apžvalgą“ ir apkaltino Rusiją, kad ji, siekdama savo kenkėjiškų tikslų, „žmogaus teises laiko įkaitėmis“.
Rusija taip pat pasirengusi „grasinti branduoline katastrofa, pakenkti pasauliniam maisto ir energetiniam saugumui, pažeisti ekonomines teises, kurstyti neramumus pasitelkiant dezinformaciją ir kitas priemones“ šiems tikslams pasiekti, pridūrė diplomatė.
„Konsoliduotas spaudimas valstybei agresorei turėtų būti vienintelė mūsų visų galimybė“, – sakė J. Filipenko.