Plane, kurį antradienį Kyjive išdėstė prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ir buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, numatoma, kokia įranga ir mokymai reikalingi Ukrainos kariuomenei iš Vakarų sąjungininkių, kad ateityje šalis galėtų apginti savo suverenitetą.
Plane siūloma, kad Ukrainos saugumą garantuotų kelios Europos šalys, taip pat JAV, Kanada, Australija ir Turkija, ir kad Ukraina tęstų pastangas įstoti į NATO.
Nors prasidėjus Rusijos invazijai Ukraina sakė esanti pasirengusi atsisakyti konstituciškai įpareigojančio tikslo įstoti į NATO mainais į paliaubas, dabar Kyjivas teigia esąs suinteresuotas tik visateisė naryste, o ne bendresnėmis saugumo garantijomis.
Rusija toliau svaidosi grasinimais dėl tokių Ukrainos siekių. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, tapęs vienu tų Rusijos politikų, kurie garsiausiai pasisako už karą, perspėjo, kad Ukrainos pasiūlymai sukels „trečiąjį pasaulinį karą“.
„Telegram“ programėlėje D. Medvedevas parašė, kad prisijungimas prie NATO įpareigotų kitas valstybes nares ginti Ukrainą, ir pridūrė, kad jei NATO tikisi tokiu būdu susilpninti Rusiją, po jų kojomis „degs žemė ir lydysis cementas“.
Rusija skelbia apie „masinius smūgius“ palei Ukrainos frontą
Rusija antradienį pareiškė, kad vykdo „masinius smūgius“ palei Ukrainos fronto liniją, ir apkaltino Kyjivo karius smurtu prieš civilius gyventojus per dramatišką kontrpuolimą atkovotose teritorijose.
Maskva ėmėsi atsakomųjų veiksmų, kai po žaibiško Kyjivo puolimo buvo priversta atitraukti karius iš Ukrainos šiaurės rytuose esančių teritorijų, ypač iš Charkivo regiono.
Šie teritoriniai poslinkiai yra viena didžiausių Rusijos nesėkmių nuo tada, kai jos kariai pirmosiomis beveik septynis mėnesius trunkančio karo dienomis buvo atstumti nuo Kyjivo, tačiau Maskva ir toliau nerodo jokio noro derėtis dėl taikos.
„Oro, raketinės ir artilerijos pajėgos vykdo masinius smūgius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniams visomis operacinėmis kryptimis“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos kasdieniniame pranešime apie konfliktą.
Taip pat suduota „didelio tikslumo“ smūgių ukrainiečių pozicijoms aplink Slovjanską ir Kostiantynivką rytiniame Donecko regione, priduriama jame.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, kad Charkivo regione pasirodė pranešimų apie „pasipiktinimą keliantį“ elgesį su civiliais gyventojais.
„Yra daug baudžiamųjų priemonių... žmonės kankinami, su žmonėmis elgiamasi netinkamai ir taip toliau“, – žurnalistams pareiškė Dmitrijus Peskovas.
Rusijos kaltinimai pasirodė po Ukrainos valdžios pareiškimų, kad atkovotame rytiniame Zaliznyčnės kaime rasti keturių civilių palaikai su „kankinimo žymėmis“.
Antradienį Maskva taip pat pasmerkė, jos nuomone, „šališką“ Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų veiklą, pastarosioms sukritikavus Maskvą dėl bandymo nutildyti Kremliaus oponentus.
„Postūmis“
Ukrainos pajėgos savo atsakomąjį puolimą pradėjo rugsėjo pradžioje ir, regis, užklupo Rusijos kariuomenę nepasirengusią.
Ukrainiečių kariuomenės paskelbtose nuotraukose matyti dėžės su šaudmenimis ir karine įranga, išmėtytos Rusijos pajėgų paliktose teritorijose.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė įnirtingų mūšių ženklus Balaklijos mieste Ukrainos šiaurės rytuose: pastatai buvo sugriauti arba apgadinti, o gatvės ištuštėjusios.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad Ukraina baigė vykdyti „stabilizavimo priemones“ daugiau nei 4 tūkst. kvadratinių kilometrų atkovotoje teritorijoje ir stengiasi tą patį padaryti kitoje panašaus dydžio teritorijoje.
„Likę okupantai ir diversantų grupės aptinkamos, kolaborantai sulaikomi, atkuriamas visas saugumas“, – sakė jis savo vakarinėje kalboje.
Ukraina pranešė, kad šiaurės rytuose atkovota dešimtys rajonų, įskaitant Iziumo, Kupjansko ir Balaklijos miestus.
Nuo rugsėjo 6 dienos Ukrainos pajėgos Charkivo srityje susigrąžino daugiau kaip 300 gyvenviečių ir teritorijų, kuriose gyvena apie 150 tūkst. žmonių, sakė užsienio reikalų ministro pavaduotoja Hana Maliar.
JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby antradienį sakė, kad Vašingtonas netrukus skirs dar vieną savo daugiamilijardinės karinės paramos Ukrainai dalį.
J. Kirby teigė, kad kol kas per anksti spręsti, ar Ukrainos laimėjimai žymi karo lūžio tašką.
„Tai, ką matote, neabejotinai yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų postūmis“, tačiau pats V. Zelenskis turėtų „nustatyti ir nuspręsti, ar, jo manymu, kariniu požiūriu jie pasiekė lūžio tašką“, sakė J. Kirby.
Nepaisant „dramatiškų įvykių... tai karas, o karas yra nenuspėjamas“, – pridūrė J. Kirby.
Neryžtinga Vokietija
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pirmadienį interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Monde“ sakė, kad dėl Vakarų ginklų tiekimo prasidėjo naujas karo etapas.
Vis dėlto Kyjivas vis aktyviau ragina sąjungininkes Vakaruose skubiai tiekti modernesnius ginklus.
„Nuo pavasario mūsų darbotvarkėje yra ginklai, ginklai, ginklai. Esu dėkingas partneriams, kurie atsiliepė į mūsų kvietimą: Ukrainos sėkmė mūšio lauke yra mūsų bendra sėkmė“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Tačiau Vokietija ir vėl atsidūrė dėmesio centre dėl to, kad nepristatė Kyjivui jo prašomų kovinių tankų „Leopard“.
„Nė vieno racionalaus argumento, kodėl šių ginklų negalima tiekti, tik abstraktūs nuogąstavimai ir pasiteisinimai“, – sakė D. Kuleba, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pirmadienį išsisukus nuo klausimo šia tema ir tik pasakius, kad Vokietija dėl ginklų tiekimo „nespręs viena“, nederindama veiksmų su sąjungininkėmis.
Antradienį per pokalbį telefonu Vokietijos lyderis paragino V. Putiną „kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, grindžiamą paliaubomis, visišku Rusijos pajėgų išvedimu ir pagarba Ukrainos teritoriniam vientisumui bei suverenitetui“.
