V. Putino teigimu, Rusija neleis jai primesti Vakarų valstybių sprendimų. Be to, esą nereikia daryti nieko, kas neatitinka valstybės interesų.
„Niekam neleisime mums primesti kažkokių sprendimų. Jų rankos trumpos. Bet šioje srityje neturime daryti to, kas prieštarauja mūsų interesams. Sergejus Viktorovičius Lavrovas tikriausiai ant manęs supyks. Užsienio reikalų ministerija visada veikia veidrodiniu principu. Apspjovė, tai ir mes tučtuojau turime atsakyti spjūviu ir taip toliau. Mums nebeišduos vizų, tai ir mes turime nebeišduoti.
Nereikia daryti nieko, kas neatitinka mūsų interesų. Mes suinteresuoti, kad jauni žmonės atvyktų pas mus ir mokytųsi. Mes suinteresuoti, kad pas mus atvyktų ir vystytų veiklą verslas, nepaisant visų apribojimų. Mes nenutrauksime šitų kontaktų. O tie, kas taip daro, izoliuoja ne mus, bet patys save“, – pareiškė jis.
Tai visiškai kitokia retorika, nei ta, kuri skambėjo rugpjūčio pabaigoje. Tuomet Kremlius įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką.
„Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Atidžiai tai stebėsime. Tai labai rimtas sprendimas, kuris gali būti nukreiptas prieš mūsų piliečius“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Žinoma, tokie sprendimai negali likti be atsako“, – sakė jis.
„Žingsnis po žingsnio Briuselis ir atskiros Europos sostinės demonstruoja visišką sveiko proto stoką... Deja, šis neracionalumo, besiribojančio su beprotybe, rinkinys leidžia diskutuoti dėl tokių sprendimų“, – pridūrė D. Peskovas.
Europos Komisija antradienį išdėstė naujas kliūtis, su kuriomis susidurs keliautojai iš Rusijos, norintys gauti Europos Sąjungos (ES) vizas. Tai – naujausios baudžiamosios priemonės, kurių imamasi reaguojant į Maskvos invaziją į Ukrainą.
ES valstybių narių ministrai praėjusią savaitę susitarė sustabdyti 2007 m. ES ir Rusijos susitarimą dėl supaprastinto vizų išdavimo, nors ir nepritarė visiškam draudimui keliauti, bei paprašė Briuselio parengti naujas taisykles. Antradienį ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson atskleidė siūlomą naują režimą, kuriam artimiausiomis dienomis, tikimasi, nedelsdamos pritars valstybių narių sostinės.
Rusai, prašantys vizų patekti į Šengeno zoną – 22 ES valstybes nares bei Norvegiją, Islandiją, Šveicariją ir Lichtenšteiną, – dabar mokės 85, o ne 35 eurų mokestį. Standartinis tokio prašymo nagrinėjimo laikas bus pratęstas nuo 10 iki 15 dienų, o kai kuriais atvejais tikrinimas tęsis iki 45 dienų. Daugkartinės vizos bus ribojamos. Nuo šiol pareiškėjai turės pateikti daugiau dokumentų, patvirtinančių jų prašymą.
Europos Komisija taip pat siūlys ES šalims atsisakyti pripažinti Rusijos pasus, išduotus okupuotuose Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva bando aneksuoti. „Rusams neturėtų būti lengva patekti į Europos Sąjungą, o keliauti į ES kaip turistui nėra žmogaus teisė“, – sakė Y. Johansson, žadėdama didesnę saugumo patikrą.
„Rusija ir toliau pažeidžia tarptautinę teisę neteisėtais kariniais veiksmais, vykdydama žiaurumus prieš ukrainiečius ir kenkdama Europos bei pasaulio saugumui ir stabilumui, - sakė ji. - Šiandienos pasiūlymas rodo tvirtą ir vieningą ES atsaką. Netrukus pateiksime papildomas gaires, kurios užtikrins griežtesnę Rusijos piliečių prašymų išduoti vizą ir sienos kirtimo kontrolę“.
Praėjusią savaitę Kremliaus atstovas spaudai D. Peskovas pripažino, kad ES sprendimas apsunkins Rusijos keliautojų gyvenimą, ir pasmerkė „dar vieną juokingą sprendimą iš virtinės absurdų“.
Kai kurios su Rusija besiribojančios ES šalys – Suomija, Lenkija, Estija, Latvija ir Lietuva – pradėjo griežtinti sienų kontrolę ir reikalavo visiškai uždrausti vizas. Tačiau Prancūzija ir Vokietija tvirtino, kad tęstiniai privačių Rusijos piliečių ir demokratinių visuomenių ryšiai išlieka vertingi, o ES ministrai priėmė kompromisinį sprendimą sustabdyti supaprastintą vizų išdavimą.
