Vatikano išplatintame pareiškime rašoma, kad diskusijoms skirtą dieną ketinama aptarti tris temas: santykius su islamu, vyskupų pensinį amžių ir bendravimą su tradicionalistais.
Pasak šaltinių, rytiniame posėdyje daugiausia kalbėta apie tai, kaip grąžinti į Bažnyčią kraštutinius katalikus tradicionalistus, susibūrusius į Šv. Pijaus X broliją (SSPX).
Dabar jau velionio prancūzų arkivyskupo Marcelio Lefebvre'o įkurta SSPX atmeta daugumą reformų, kurias priėmė 1962-1965 m. vykęs II Vatikano susirinkimas, ir yra vienintelė katalikų grupė, dėl to atsiskyrusi nuo Šventojo Sosto.
SSPX ir toliau aukoja mišias lotyniškai, nors II Vatikano susirinkimas leido pamaldas vesti nacionalinėmis kalbomis, bei nesutinka pripažinti kitų, ypač nekrikščioniškų religijų. "Šventasis Sostas aiškiai iškėlė klausimą, kuris neabejotinai yra labai opus", - su sąlyga, kad liks neįvardytas, sakė už uždarų durų vykusiame posėdyje dalyvavęs prelatas.
M.Lefebvre'ui nepaisius Jono Paulius II įspėjimų ir be jo sutikimo paskyrus keturis naujus vyskupus, 1988 m. velionis popiežius tradicionalistų vadovus atskyrė nuo Bažnyčios.
Vadovaujant Benediktui XVI Vatikanas mėgina ieškoti naujų dialogo ir susitaikymo su tradicionalistais būdų. Visame pasaulyje SSPX turi maždaug milijoną narių arba šalininkų.
Vakarų ir islamo dialogo temą, kuri tapo ypač aktuali po neseniai kilusio skandalo dėl pranašo Mohameto karikatūrų, ketinama aptarti popietiniame posėdyje, prieš tai išklausius šios srities eksperto kardinolo pranešimą.
Vatikane popiežiaus sušauktame susirinkime dalyvauja daugiau kaip 150 jau esamų ir 15 būsimų kardinolų, kurie raudonomis hierarchų kepuraitėmis pasipuoš penktadienį.
Vyskupų pensinis amžius
Kita aptarinėta tema - aktyvesnis pensinio amžiaus vyskupų, kurie užtarnauto poilsio išeina sulaukę 75 metų, vaidmuo religiniame bendruomenės gyvenime. "Galiu jus patikinti, kad ši diskusija buvo labai vertinga ir naudinga", - teigė Niujorko kardinolas Edwardas Eganas.
Kitas diskusijos dalyvis, prašęs likti neįvardytas, buvo patenkintas, jog popiežius atsiklausė įtakingųjų prelatų nuomonės. "Galbūt tai ženklas ateičiai, - svarstė jis. - Šis popiežius nebijo išklausyti kardinolų nuomonės".
Romos Katalikų Bažnyčios rūpesčius 78 metų vokiečių kilmės popiežius su kardinolais aptarė pirmą kartą nuo praėjusių metų balandžio, kai buvo išrinktas vadovauti 1,1 mlrd. pasaulio katalikų bendruomenei.
Manoma, kad be šių klausimų taip pat bus aptariamas dialogas su kitomis religijomis, būtinybė paskatinti kuo daugiau kunigystės pašaukimų ir popiežiaus planai imtis permainų Vatikane.
Penktadienį raudoną kardinolo kepuraitę gaus buvęs velionio popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius arkivyskupas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas) ir už demokratines permainas pasisakantis Honkongo vyskupas Josephas Zen Ze-kiunas (Džozefas Dzen Dzekiunas).
Kovą naujienų agentūrai "Reuters" duotame interviu Josephas Zen Ze-kiunas išreiškė viltį galėsiąs tapti tarpininku tarp Vatikano ir komunistinės Pekino vyriausybės, kuri neleidžia šalies katalikams pripažinti popiežiaus valdžios.
Kitas būsimasis kardinolas yra Bostono arkivyskupas Seanas Patrickas O'Malley (Šonas Patrikas Omolis), įvertintas už nuopelnus sprendžiant arkivyskupijoje kilusį kunigų seksualinio ištvirkavimo skandalą, dėl kurio 2002 metais buvo priverstas atsistatydinti jo pirmtakas kardinolas Bernardas Law (Bernardas Lo).
Po penktadienį įvyksiančios ceremonijos, vadinamos konsistorija, Katalikų Bažnyčia iš viso turės 193 kardinolus, iš kurių 120 bus jaunesni kaip 80 metų. Tokio amžiaus hierarchams suteikiama teisė dalyvauti popiežių renkančioje konklavoje.