Pavelas Palažčenka su anapilin iškeliavusiu M. Gorbačiovu dirbo 37-erius metus ir jį lydėjo į daugelį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Sovietų Sąjungos vadovų susitikimų. Prieš keletą savaičių P. Palažčenka su M. Gorbačiovu kalbėjosi telefonu – anot padėjėjo, jis ir kiti asmenys negalėjo nepastebėti, kaip smarkiai M. Gorbačiovą traumavo karas Ukrainoje.
„Labai didelį smūgį jam sudavė ne tik (specialioji karinė) operacija, prasidėjusi vasario 24 d., bet ir visa Rusijos ir Ukrainos santykių evoliucija per pastaruosius kelerius metus. Šie įvykiai jį sužlugdė emociškai ir psichologiškai“, – „Reuters“ duoto interviu teigė P. Palažčenka.
„Pokalbių su juo metu būdavo aišku, kad jis yra suglumęs ir šokiruotas to, kas vyksta (kai vasario mėnesį Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą). Jis manė, kad rusų ir ukrainiečių tautos ne tik yra artimos, bet ir susimaišiusios tarpusavyje“, – pridūrė P. Palažčenka.
Eidamas prezidento pareigas, M. Gorbačiovas stengėsi išlaikyti 15 Sovietų Sąjungos respublikų, įskaitant Ukrainą, Sovietų Sąjungos sudėtyje, bet patyrė nesėkmę, nes jo pradėtos reformos daugelį respublikų padrąsino reikalauti nepriklausomybės.
SSRS gyvavimo pabaigoje sovietų pajėgos prieš civilius naudojo mirtiną jėgą. Lietuvos ir Latvijos politikai su siaubu prisiminė tuos įvykius mirus M. Gorbačiovui ir tvirtino tebekaltinantys jį dėl kraujo praliejimo.
Kaip sakė P. Palažčenka, M. Gorbačiovas, kuris, anot jo, stengėsi visas problemas spręsti tik politinėmis priemonėmis, arba iš anksto nežinojo apie kai kuriuos kruvinuosius epizodus, arba „itin nenoriai“ davė leidimą panaudoti jėgą, kad „užkirstų kelią chaosui“.
M. Gorbačiovo požiūris į Ukrainą buvo sudėtingas ir prieštaringas, nurodė P. Palažčenka, nes jis tebetikėjo Sovietų Sąjungos idėja.
„Žinoma, jis, kaip ir daugelis jo kartos politikų, tebeįsivaizdavo šalį, sudarytą iš didžiosios dalies Sovietų Sąjungos respublikų“, – paaiškino padėjėjas.
Bet M. Gorbačiovas nebūtų pradėjęs karo, kad atkurtų nebeegzistuojančią valstybę, kuriai vadovavo 1985–1991 m., mano jis: „Neįsivaizduoju jo sakančio: „Toks mano tikslas. Padarysiu viską, kad jį pasiekčiau.“ Jokiu būdu.“
Nors M. Gorbačiovas manė, kad jo pareiga – pademonstruoti pagarbą Vladimirui Putinui ir jam padėti, buvęs vertėjas priminė, kad prezidentas viešai išsakydavo savo nepritarimą V. Putino veiksmams, pavyzdžiui, dėl jo elgesio su žiniasklaida.
Visgi M. Gorbačiovas nusprendė „nekomentuoti“ įvykių Ukrainoje ir viso labo vasario mėnesį pritarė pareiškimui, kuriuo buvo raginama kuo greičiau nutraukti karo veiksmus ir atsižvelgti į humanitarines problemas.
