Ryte iš Kyjivo išvykusi komanda po pietų atvyko į Zaporižios miestą.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) 14 narių komandai išvykstant į misiją Zaporižios atominėje elektrinėje Ukraina pranešė, kad Rusijos kariuomenė apšaudė teritoriją ir dėl to buvo išjungtas vienas iš šešių jėgainės reaktorių.

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ teigimu, „tai jau antras kartas per pastarąsias 10 dienų, kai dėl nusikalstamų rusų veiksmų buvo sustabdytas blokas ir nutrauktas elektros energijos tiekimas“.

Teritorija aplink elektrinę – didžiausią Europos branduolinį objektą – ne kartą buvo apšaudoma, o abi pusės kaltina dėl to viena kitą. Ši situacija kelia nerimą tarptautinėje arenoje dėl gresiančios branduolinės katastrofos.

„Pats laikas liautis žaisti su ugnimi ir imtis konkrečių priemonių, kad šis ir kiti panašūs objektai būtų apsaugoti nuo bet kokių karinių operacijų“, – žurnalistams Kyjive sakė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) generalinis direktorius Robertas Mardini.

„Dėl menkiausio apsiskaičiavimo gali kilti nuostolių, dėl kurių gailėsimės dešimtmečius“, – pridūrė jis.

„Enerhoatom“ pranešė, kad prieš 5 val. ryto (vietos ir Lietuvos laiku) „dėl dar vieno Rusijos okupacinių pajėgų apšaudymo iš minosvaidžių“ suveikė avarinė apsaugos sistema ir „buvo sustabdytas veikiantis 5-asis energijos blokas“.

Per išpuolį „nukentėjo“ atsarginis maitinimo šaltinis, teigiama pranešime.

Rusijos pajėgoms kovo 4 dieną užėmus jėgainę „Enerhoatom“ iš pradžių išjungė du reaktorius, o po rugpjūčio 5 dieną įvykusio apšaudymo – trečią.

Kadangi ketvirtasis reaktorius yra remontuojamas, liko veikti tik penktasis ir šeštasis reaktoriai, nors praėjusią savaitę jie abu buvo sustabdyti, o vėliau vėl paleisti.

Ketvirtadienį išjungus vieną iš reaktorių šiuo metu veikia tik šeštasis.

„Didžiulė rizika“

Pasak R. Mardini, kad tai, jog TATENA komanda vyksta tikrinti elektrinės, „teikia vilčių“, nes rizika yra „milžiniška“.

„Kai pavojingos vietos tampa mūšio lauku, pasekmės milijonams žmonių ir aplinkai gali būti katastrofiškos ir tęstis daugelį metų“, – sakė jis.

„Branduolinio nuotėkio atveju humanitarinę pagalbą suteikti bus sunku, o gal net neįmanoma“, – perspėjo TRKK vadovas.

TATENA komandai išvykstant į Zaporižią agentūros vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad jo ekspertai informuoti apie vykusį apšaudymą, tačiau kelionę tęs.

„Mes nesustosime“, – pažadėjo jis, suprasdamas, kad kertant fronto liniją į Rusijos kontroliuojamą teritoriją yra saugumo „pilkoji zona... kurioje rizika yra didelė“.

„Turime tai tęsti. Turime atlikti labai svarbią misiją“, – kalbėjo R. Grossi.

Naujienų agentūra „Interfax Ukraine“ pranešė, kad ankstyvą popietę ekspertų komanda, kelias valandas laukusi leidimo kirsti „pilkąją zoną“, ją kirto, ir sakė pakeliui „girdėjusi šaudymą“.

Apšaudymai, diversantai ir sugrįžimas į mokyklą

Anksčiau Enerhodaro miesto meras Dmytro Orlovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad auštant Maskvos kariai apšaudė „Enerhodarą iš minosvaidžių ir naudoja automatinius ginklus bei raketas“.

Enerhodaro miestas yra šalia elektrinės, pietiniame Dniepro upės krante.

Rusija savo ruožtu apkaltino Ukrainą atsiuntus prie Zaporižios AE iki 60 „diversantų“. Pasak jos, vos išaušus jie pasiekė šalia jėgainės esančią teritoriją, todėl Rusijos pajėgos ėmėsi „priemonių priešui sunaikinti“.

R. Grossi trečiaidenėį sakė, kad TATENA bandys pasiekti „nuolatinį buvimą“ šiame objekte, siekiant išvengti branduolinės katastrofos susirėmimų linijoje atsidūrusiame objekte.

„Mano misija yra... užkirsti kelią branduolinei avarijai ir išsaugoti didžiausią Europos atominę elektrinę“, – sakė jis.

Ukraina kaltina Rusiją branduolinės jėgainės teritorijoje dislokavus šimtus karių ir sandėliuojant ten šaudmenis.

Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vienas kitą rengiant „provokacijas“, kuriomis siekiama sutrikdyti TATENA misijos darbą.

Tuo metu Ukrainos kariai tęsė pirmadienį pradėtą kontrpuolimą netoliese esančiame pietiniame Chersono regione, siekdami susigrąžinti invazijos pradžioje Rusijos pajėgų užgrobtas teritorijas.

Rytiniame atnaujintame pranešime prezidentūra nurodė, kad „pastarąją parą Chersono srityje tęsėsi stiprūs sprogimai“, o per kovas rytinėje Donecko srityje žuvo penki žmonės ir dar 12 buvo sužeista.

Nepaisant jau septintą mėnesį trunkančio karo, rugsėjo 1-ąją vaikams visoje Ukrainoje prasidėjo nauji mokslo metai.

Ukrainos švietimo ministerijos duomenimis, per susirėmimus šalyje apgriautos 2199 švietimo įstaigos, 225 iš jų buvo visiškai sugriautos.

Kiek daugiau nei pusėje iš 23 tūkst. ministerijos tikrintų mokyklų yra įrengtos slėptuvės, todėl mokiniams leista į jas sugrįžti, o tose, kur tokių slėptuvių nėra, pamokos vyks nuotoliniu būdu.

Tačiau antrame didžiausiame Ukrainos mieste Charkive pamokos ir toliau vyks nuotoliniu būdu, nes miestą nuolat apšaudo Rusijos pajėgos, praėjusį mėnesį paskelbė miesto meras. Viena Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija paskelbė, kad mieste nukentėjo dešimtys mokyklų.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad rugpjūčio 24 dieną Ukrainoje žuvo britas, savanoriškai dirbęs mediku karo draskomoje šalyje. Daugiau informacijos apie jo žūtį nepateikiama.