Žuvo tūkstančiai jaunų žmonių, milijonai ukrainiečių buvo priversti ieškoti prieglobsčio kaimyninėse šalyse arba pakeisti gyvenamąją vietą gimtinėje. Kai kuriose Ukrainos dalyse mokyklos vėl atvers duris rugsėjo pirmąją, bet daugiausia mokymasis vyks nuotoliniu būdu arba nevyks visai. Septynerių metų amžiaus Arina nekantrauja sugrįžti į mokyklą. Trečiokė gyvena Odesoje, uostamiestyje prie Juodosios jūros, ir mokyklos nelanko nuo vasario mėnesio.
„Nuobodžiauju, pasiilgau savo draugų“, – sakė 7-erių Arina.
Šiais metais Odesos mokyklos gali priimti vos 10 tūkst. iš mažiausiai 100 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Tik 35 tūkst. vaikų tėvai planuoja savo atžalas leisti į mokyklą.
„Arinos tėtis jau tris mėnesius tarnauja Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, o man reikia dirbti, todėl nusprendėme, kad ji lankys mokyklą. Galės bendrauti su mokytojomis ir kitais vaikais“, – kalbėjo Arinos mama.
Dėl tebesitęsiančio karinio konflikto pamokos gali vykti tik mokyklose, turinčiose slėptuves, pranešimo apie oro pavojų sistemą ir evakuacijos bei pirmosios pagalbos srityse apmokytų darbuotojų. Odesos licėjus atitinka šiuos reikalavimus, visas jo rūsys paverstas slėptuve.
Tiesa, licėjaus bibliotekoje slėptuvės nėra, be to, ji įrengta kitame pastate, todėl artimiausiu metu liks uždaryta. Pasigirdus oro pavojaus sirenoms, vaikai privalo bėgti slėptis į rūsį. Išsilavinimas yra Ukrainos pasididžiavimas – raštingumas šalyje siekia beveik 100 proc., bet, tebevykstant karui, mokyklinio amžiaus vaikai susidurs su vis rimtesnėmis švietimo problemomis.
„Jeigu gatvėse prasidės susirėmimai (tarp rusų ir ukrainiečių) arba miestas bus apšaudomas artilerija, švietimo įstaigos neveiks“, – sakė Odesos miesto tarybos švietimo ir mokslo departmento direktorė Olena Buinevič.
Odesa vadovaujasi mokyklų darbą reglamentuojančių Kyjivo valdininkų nurodymais.
Irina stengiasi savo dukrų akivaizdoje atrodyti laiminga, tačiau supranta, kad situacija išlieka nepastovi ir kad šiandien priimtą sprendimą leisti Ariną į mokyklą rytoj gali tekti pakeisti.
