Ši idėja bus svarstoma antradienį Prahoje prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. Kai kurios bloko narės ją uoliai palaiko, o kitos jai nepritaria, baimindamosi, kad bus užvertos durys iš tėvynės bėgantiems rusų disidentams.
Su Rusija besiribojančios Bendrijos narės jau ėmėsi žingsnių uždrausti arba apriboti vizų išdavimą rusams, tačiau ES mastu draudimas dar neįvestas.
Ukraina: tegul rusai lieka namie
Vasarį ES apribojo tam tikrų kategorijų vizų išdavimą su Kremliumi susijusiems rusams, įskaitant pareigūnus, diplomatinių pasų turėtojus ir įmonių vadovus. Tačiau išduoti turistines vizas vis dar leidžiama.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja, kad Vakarai uždarytų sienas visiems rusams, įskaitant turistus, pabrėždamas, kad jie turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol pakeis savo požiūrį“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu sakė: „Didžioji dalis rusų palaiko karą, džiaugiasi raketų smūgiais Ukrainos miestams ir ukrainiečių žudymui. Tad tegul rusų turistai mėgaujasi Rusija“.
Įsiutęs Kremlius Kyjivo raginimą pavadino „neracionaliu“ ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Suomija imasi veiksmų
Ilgiausią Europoje sieną su Rusija turinti Suomija nuo ketvirtadienio sumažins prašymų išduoti turistinę vizą priėmimą iš Rusijos piliečių iki 10 procentų. Paprastai per dieną gaunama apie tūkstantį prašymų. Visiškai liautis priimti prašymus dėl prašytojo pilietybės neįmanoma dėl Suomijoje galiojančių įstatymų.
Ši priemonė turėtų būti paveiki. Dėl ES sankcijų, kuriomis buvo uždaryta Europos oro erdvė skrydžiams iš Rusijos, rusai, norėdami patekti į kitas Europos šalis, masiškai pradėjo keliauti sausuma per Suomiją.
ES narės Lietuva, Latvija ir Lenkija nustojo išduoti naujas turistines vizas rusams, kai Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.
ES Šengeno vizos
Laisvalaikio kelionėms rusai naudojasi Šengeno erdvės vizomis, galiojančiomis 26-iose ES valstybėse ir asocijuotosiose šalyse, įskaitant Šveicariją ir Norvegiją.
Paprastai tokios vizos leidžia šioje zonoje praleisti iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Pernai šios 26 valstybės sulaukė maždaug 3 mln. prašymų išduoti Šengeno vizas. Didžiausią dalį prašymų – 536 tūkst. – pateikė rusai.
Estija nori, kad ES taisyklės būtų pakeistos ir kad ji galėtų sustabdyti Šengeno vizą turinčius rusus, nepriklausomai, kuri bloko šalis ją išdavė.
Šį pusmetį rotacine tvarka ES pirmininkaujanti Čekija tvirtina, kad „agresijos metu su Rusijos turistais nederėtų elgtis kaip įprasta“.
ES sankcijoms įvesti reikalingas vienbalsis visų 27 valstybių narių pritarimas. Viena šalis – Vengrija – vis dar palaiko draugiškus ryšius su Maskva ir gali vetuoti draudimą išduoti vizas visos ES mastu.
Be to, kelios ES šalys, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Portugalija, primygtinai reikalauja, kad Rusijos žurnalistams ir kitiems civiliams gyventojams, nuogąstaujantiems dėl galimo persekiojamo, ir toliau būtų leidžiama atvykti į Bendriją.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, pirmininkausiantis ES ministrų susitikimui Prahoje, sakė manantis, kad draudimas visiems rusams atvykti į Europą „nėra gera idėja“.
Europos Komisija pabrėžia būtinybę suteikti humanitarinę pagalbą disidentams rusams ir sako, kad prašymai išduoti vizą turėtų būti vertinami individualiai, o ne pagal vieną bendrą taisyklę.
Lietuva yra sakiusi, kad jei nepavyks susitarti dėl vizų draudimo visos ES mastu, ji galėtų siekti „regioninio sprendimo“ dėl turistinių vizų neišdavimo, galbūt įtraukiant Latviją, Estiją, Suomiją ir Lenkiją.
„Vanduo ant Kremliaus propagandos malūno“
Analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ ekspertė Marie Dumoulin sakė, kad raginime uždrausti rusams atvykti į Europą esama „pavojingos analizės klaidos“.
„Mažiau nei 30 proc. rusų turi pasą, o jų pagrindinės kelionių kryptys yra Turkija, Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai“, – sakė ji.
„Draudimas turėtų visiškai priešingą poveikį, nei siekiama. Stigmatizuojant rusus būtų pilamas vanduo ant Kremliaus propagandos malūno, Maskvai jau daugelį metų, o ypač per invaziją Ukrainoje, smerkiant tariamą vakariečių „rusofobiją“, – kalbėjo M. Dumoulin.
Pasak jos, ES turėtų palaikyti ryšius su Rusijos pilietine visuomene, užuot „uždariusi ją į režimo visiškai kontroliuojamą gardą“.