Kaip teigia kanalo šaltiniai, jeigu anksčiau Rusija primygtinai reikalavo, kad pirmiausia reikia parengti susitarimą delegacijų lygyje, o tik tada jau planuoti V. Putino ir V. Zelenskio susitikimą, tai dabar viskas pasikeitė.

„Iš pradžių lyderiai gali aptarti ir apibrėžti gaires, o tada delegacijos galėtų pradėti tų gairių įgyvendinimo planus“, – teigia šaltinis.

„CNN Turk“ pažymi, kad greičiausiai kalbama ne apie karo, o apie ugnies nutraukimą. Televizijos kanalo šaltinių teigimu, tokių derybų perspektyva priklauso nuo to, ką per susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, kuris ketvirtadienį vyks Lvive, pasakys Ukrainos vadovas.

Kiek anskčiau portalas „rbc.ua“, remdamasis Turkijos televizijos kanalu „A Haber“, skelbė, kad Turkijos prezidentas per vizitą į Ukrainą pasiūlys savo kolegai V. Zelenskiui surengti jo susitikimą su Rusijos vadovu V. Putinu.

„Manoma, kad Erdoganas pasiūlys Zelenskiui suorganizuoti jo susitikimą su Putinu“, – informavo kanalo korespondentas iš Lvivo, remdamasis šaltiniais diplomatiniuose sluoksniuose.

Savo ruožtu televizijos kanalas „CNN Türk“ teigia, kad Putino ir Zelenskio susitikime galėtų būti aptartos „kelio gairės“ karo Ukrainoje klausimu.

„Iš šaltinių Rusijoje gautomis žiniomis, prezidentas Putinas gali susitikti su Zelenskiu. Pasak Rusijos atstovų, lyderiai gali aptarti ir apibrėžti „kelio gaires“. Vėliau delegacijos galėtų pradėti darbą šioms „kelio gairėms“ įgyvendinti“, – sakoma pranešime.

„rbc.ua“ primena, kad ketvirtadienį Lvive turi įvykti Ukrainos ir Turkijos prezidentų bei JT generalinio sekretoriaus António Guterreso susitikimas.

Lvive susitiks Zelenskis, Erdoganas ir Guterresas

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį Lvive susitiks su Ukrainos ir Turkijos prezidentais; susitikimas rengiamas praėjusį mėnesį pasiekus susitarimą, leidusį atnaujinti grūdų gabenimą laivais per Juodąją jūrą, įstrigusį Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Be to, NATO vadovas išvakarėse pareiškė, kad JT atominės energetikos priežiūros tarnybai būtina leisti apžiūrėti Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę, kuri buvo užimta rusų pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Rusijai užgrobus elektrinę, „kyla rimta grėsmė šio objekto saugai ir saugumui ir didėja branduolinės avarijos ar incidento rizika“, žurnalistams Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

A. Guterreso atstovas spaudai sakė, kad JT vadovas, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir Turkijos lyderis R. T. Erdoganas aptars susitarimą dėl grūdų, taip pat „būtinybę rasti politinį šio konflikto sprendimą“.

„Neabejoju, kad bus iškeltas atominės elektrinės klausimas“, – pridūrė jis.

Trečiadienį savo įprastiniame naktiniame kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad A. Guterresas atvyko į Lvivą ir kad jie abu „dirbs, kad pasiektų Ukrainai būtinų rezultatų“.

Penktadienį A. Guterresas taip pat apsilankys prie Juodosios jūros įsikūrusiame Ukrainos Odesos uostamiestyje. Ten veikia vienas iš trijų uostų, naudojamų pagal neseniai sudarytą susitarimą eksportuoti grūdus iš karo nuniokotos šalies.

Vėliau jis vyks į Turkiją, kur aplankys Jungtinį koordinavimo centrą – instituciją, kuriai pavesta prižiūrėti susitarimo vykdymą.

Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

JT duomenimis, rugpjūčio pirmoje pusėje 21 krovininis laivas, kuriam leista išplaukti pagal susitarimą, išgabeno daugiau kaip 563 000 tonų žemės ūkio produktų, įskaitant daugiau kaip 451 000 tonų kukurūzų.

Trečiadienį Bosforo sąsiaurį pasiekė pirmoji karo metu JT maisto pagalbos Afrikai siunta su 23 000 tonų kviečių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)