Pasak jo, 2021 metais tapo suprantama, kad Kinija nėra Ukrainos draugė, bet nėra ir jos priešė. Kinija buvo Ukrainos partnerė, ką gana aiškiai komunikavo Ukrainos valdžia.
Bet Rusijos ir Ukrainos karas smarkiai pakeitė situaciją. Dabar ekspertai dažnai apibūdina Kinijos poziciją kaip neutralią prorusišką. Viena vertus, Kinija remia Ukrainos suverenitetą ir teritorijos vientisumą, bet kita vertus – nuosekliai balsuoja prieš Ukrainos rezoliucijas JT Saugumo Taryboje, nesmerkia Maskvos veiksmų, vadina karą „Ukrainos krize“, kaltindama dėl jos tik JAV ir NATO.
„Kinijos pozicijos dėl karo Ukrainoje pasikeitimas šiandien yra mažai tikėtinas. Ukrainai tokia situacija yra priimtina, juk Kinija neteikia Rusijai karinės ir techninės pagalbos“, – pabrėžė J. Poita.
Jo manymu, svarbiausia Ukrainos strategija turėtų būti nepadaryti Kinijos prieše.
„Mes turime aiškiai apibrėžti tas sritis, kuriose bendradarbiausime. Tai prekyba, ekonominiai projektai. Bet kai kurioms šakoms turi būti taikomi griežti ribojimai. Turiu omenyje kibernetinę sferą, karinį ir techninį bendradarbiavimą“, – pabrėžė ekspertas.
J. Poita taip pat pažymėjo, kad diplomatiniai komunikacijos su Kinija kanalai neveikia.
„Mes negalime surengti net pokalbio telefonu su Kinijos lyderiu, jau nekalbant apie susitikimą, ir ne dėl Ukrainos kaltės. Kinija tiesiog nepasirengusi žingsniams, kurie nepatiktų Rusijai“, – teigė jis.
J. Poitos manymu, Kinijos karinė pagalba Rusijai kol kas taip pat mažai tikėtina.
