Šiųmetė vasara – viena karščiausių Ispanijoje per visą istoriją, teigiama pirmadienį paskelbtame Valstybinės meteorologijos agentūros pranešime. Didelės karščio bangos šiemet prasidėjo anksčiau nei įprastai, dar birželį, ir tęsėsi iki liepos mėnesio, pražudydamos daugiau nei 2 tūkst. žmonių, t. y., keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais.
„Šiemet karščio banga daug didesnė. Tiesiog nepakenčiama. Deja, tikriausiai bus vis karščiau ir karščiau“, – kalbėjo vietos gyventojas Rafaelis.
Paryžiuje, kuriame trūksta augalijos, kaitra darosi nepakenčiama
Šią savaitę Prancūziją svilinant jau trečiai karščio bangai, nuo asfalto prie Paryžiaus „Garnier“ operos teatro sklindantis karštis pasiekė 56 laipsnius – tokią temperatūrą išmatavo miestų planavimo specialistas Tangui Le Dantecas.
Čia praktiškai neauga medžiai, todėl nėra jokio pavėsio. Operos aikštė – viena iš daugybės vadinamųjų Paryžiaus „karščio salų“, kuriose nėra medžių, galinčių atvėsinti miestus ir suteikti pavėsį. Augalija yra pagrindinė miestų apsauga nuo karščio bangų, kurios, meteorologų teigimu, dėl visuotinio atšilimo vis stiprės.
Paryžius yra vienas tų pasaulių miestų, kuriame mažiausia augalijos. Pasaulio miestų kultūros forumo duomenimis, tik 10 proc. sostinės teritorijos sudaro parkai, sodai ir kitos žaliosios erdvės. Londone jų yra 33 proc., o Osle – net 68 proc.
Paryžiaus merija planuoja sukurti „atgaivos salas“, kuriose iki 2026 metų bus pasodinta 170 tūkst. medžių. Be to, iš daugybės mokyklų kiemų bus pašalintas betonas, kurį pakeis augalais apsodinta dirva.
„Galima iškart suprasti, kaip situaciją keičia medžiai. Jei tiksliau, reikalingos medžių grupės, nes augdami po vieną medžiai daug nepadės. Kai atitinkamai išdėstyti medžiai sukuria nepertraukiamą pavėsį, iškart galima lengviau atsikvėpti“, – kalbėjo ESAJ landšafto ir architektūros mokyklos profesorius, medžius saugančios NVO „Aux Arbres citoyens“ bendraįkūrėjas Tangui Le Dantecas.
Visgi valdžios užmojai sulaukė protestų. Balandį Thomas Brailas nufilmavo vaizdo įrašą, kaip šiauriniame priemiestyje kertami daugiau nei 70 medžių, kad būtų galima įgyvendinti merės Anne Hidalgo sugalvotą aplink miestą plytinčios „žaliosios juostos“ viziją. Miesto urbanistai tvirtina, kad neiškirtus dalies medžių Paryžius negali būti pertvarkytas taip, kad galėtų efektyviai prisitaikyti prie klimato kaitos, bet T. Brailas nesutinka.
„Šie medžiai mažina karštį ir valo orą. Svarbu suprasti, kad jie buvo geros būklės, vos 50–60 metų. Celčiai ir platanai beveik niekada neserga, nes geba patys apsisaugoti nuo vabzdžių, grybelių ir ligų. Ir visgi šie medžiai buvo iškirsti“, – sakė medžių gydytojas-arboristas, NVO „Nacionalinės medžių stebėsenos grupės“ įkūrėjas Thomas Brailas.
Vokiečiai kepa 37 laipsnių karštyje
Kamuojami kaitros, pasiekusios 37 laipsnius Celsijaus, vokiečiai griebėsi įvairiausių atsivėsinimo būdų. Kai kurie Frankfurto gyventojai nusprendė atsigaivinti lauko baseinuose, o nemažai miestiečių vasariška saule lepinosi degindamiesi ir maudydamiesi.
„Dabar geresnės vietos ir nerasi, nes per kaitrą norisi pasinerti į gaivų vandenį. Reikia nepamiršti pasitepti kremu nuo saulės, gausiai gerti vandens ir plaukioti vėsinančiame vandenyje“, – sakė baseino lankytojas Jerome’as Pulliamas.
Kol Berlyne praeiviai mėgaujasi ledais, maisto vagonėlio darbuotojui Flaviusui Pikiakai tenka sunkiai darbuotis – kepti lietinius bei ruošti kitą karštą maistą – spiginant didžiulei kaitrai.
„Tenka dirbti, o nuo karščio pasislėpti negaliu. Dabar rodo 36 laipsnius. O kai įjungiu orkaitę, temperatūra iškart pakyla iki 40-ies laipsnių. Sustoti negaliu. Taip darbuotis vieną dieną – nieko tokio, bet jei dirbu visą savaitę, turiu darytis pertraukas, nes kitaip neįmanoma“, – sakė F. Pikiaka.
Vokietijos meteorologijos tarnyba perspėjo, kad dėl didės kaitros šalyje padidėjo gaisrų tikimybė. Liepos mėnesį Vokietijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, įsiplieskė ne vienas miško gaisras.
