Sekmadienį oro pavojaus sirenos Kosovo Mitrovicos mieste aidėjo bene tris valandas. Gatvėse būriavosi ne tik gyventojai, bet ir gausios pareigūnų pajėgos. Savaitgalis šiaurinėje šalies dalyje nebuvo ramus – vietos serbams sunkvežimiais užblokavus kelius bei nežinomiems užpuolikams paleidus šūvius į pareigūnus, Kosovo policija uždarė du pasienio punktus. Kai kuriems keliautojams teko sustoti ir valandas laukti, kol keliai vėls atsivers.
„Vakar atvažiavome čia 10-ą valandą vakaro. Policija paklausė, kur mes važiuojame. Atsakėme, kad namo į Novi Pazarą. Jie sustabdė mus čia, nes pravažiuoti negalime“, – sakė keliautoja iš Novi Pazaro Adelisa Zoranic.
Vietiniai serbai protestavo prieš naujas Kosovo pasienio taisykles – buvo nutarta, kad nuo rugpjūčio 1-osios Kosove nustos galioti Serbijos pasai, serbiški automobilių numeriai per porą mėnesių turės būti pakeisti kosovietiškais, o į šalį atvykstantys Serbijos piliečiai turės gauti laikinas korteles.
Pasak Kosovo premjero, tai atsakomasis veiksmas į Belgrado reikalavimus. Tačiau šie atkerta – naujos pasienio taisyklės yra serbų diskriminacija.
Tiek bandymai keisti pasienio reguliavimus, tiek serbų nepasitenkinimas nėra naujiena – panašios įtampos buvo kilusios ir praėjusių metų rugsėjį.
„Skaičiuojama, kad yra apie 50 tūkstančių serbų, gyvenančių Kosovo šiaurėje ir kurie naudojasi Serbijos valdžios išduotais valstybiniais numeriais ir dokumentais ir jie atsisako pripažinti ir turėti Kosovo institucijų išduotus dokumentus“, – sakė VU TSPMI doktorantė Simona Vaškevičiūtė.
Visgi, esminiai šalių nesutarimai slypi giliau, sako ji. Pasak ekspertės, serbai nuo seno tvirtai tiki, kad Kosovas yra integrali jų valstybės dalis.
„Reikalavimas kertant Kosovo sieną turėti tą papildomą kaip ir formą šalia asmens dokumento, kuris leistų kirsti sieną, jis iš tiesų žymi Kosovo ir Serbijos kaip atskirų valstybių statusą, rodo kad valstybės yra atskiros. Ir tą yra sunku priimti būtent tiems serbams, kurie iš esmės nepritaria tai idėjai, kad Kosovas yra nepriklausoma valstybė. Kosovo nepriklausomybė ir atsiskyrimas nuo Serbijos yra labai stipri Serbijos trauma“, – sakė S. Vaškevičiūtė.
Taip mąsto ir didžioji dauguma serbų politinio elito. Tokia pozicija išryškėjo ir sekmadienį surengtos prezidento Aleksandro Vučičiaus spaudos konferencijos metu. Pasak jo, situacija tarp šalių „niekada nebuvo sudėtingesnėje padėtyje“.
„Bet prašau ir galingų bei didelių valstybių, kurios pripažįsta Kosovo nepriklausomybę, elgtis atsargiau su realybe ir laikytis tarptautinės teisės bei neleisti tiems, kuriais pasitikite, sukelti konflikto“, – kalbėjo Serbijos prezidentas.
Ir nors sakosi sieksiąs taikos bet kokia kaina, tuo pačiu Serbijos lyderis pagrasino: „Viskas, ką galiu pasakyti – mes melsime ir sieksime taikos. Bet leiskite iš karto pabrėžti – mes nepasiduosime ir Serbija nugalės. Jeigu jie išdrįs persekioti serbus, iš jų šaipytis ar netgi žudyti – Serbija laimės. Tai viskas, ką turiu pasakyti“.
Žibalo į ugnį įpylė ir serbų politikas Vladimiras Dukanovičius – „Twitter“ jis teigė, kad „viskas ima panašėti į padėti, kai Serbija bus priversta pradėti Balkanų denacifikaciją“.
Socialiniuose tinkluose imta spekuliuoti, jog kilusios įtampos gali nedelsiant ekskaluotis – atsirado manančių, kad vidurnaktį serbai užpuls Kosovą.
Tačiau jokie kariniai veiksmai neprasidėjo. O po derybų su Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos partneriais, Kosovas nutarė naujų pasienio taisyklių įsigaliojimą atidėti mėnesiui. Visgi, tai nereiškia, kad trintys išnyko.
„Tai gali nuraminti situaciją, kilusią prie sienos, ir gali padėti išvengti stipresnių kažkokių smurto protrūkių ar tokios tolesnės situacijos eskalacijos būtent toje vietoje. Tačiau situacijos ir tų giluminių priežasčių, kodėl tai vyksta, iš esmės neišsprendžia“, – sakė S. Vaškevičiūtė.
Į regiono įtampas sureagavo ir NATO. Šiaurės Atlanto aljansas Kosove dar nuo 1999-ųjų vykdo taikos palaikymo misiją – skelbiama, kad kilus neramumams Kosovo šiaurėje NATO pajėgos būtų pasirengusios reaguoti.
