M. Nadtočyj teigia, kad rusai jau yra įpratę, jog liks nenubausti net už atvirus įstatymų, papročių ir karo taisyklių pažeidinėjimus, todėl gali sau leisti veikti nebaudžiamai.

„Todėl mes, „Azov“, Ukrainos valstybė ir visas civilizuotas pasaulis suduosime atkirtį, kad Rusija tai išmoktų kartą ir visiems laikams“, – pareiškė M. Nadtočyj.

„Jau nustatinėjame kalinių egzekucijos vykdytojų ir organizatorių pavardes. Turime preliminarios informacijos, bet kol kas jos neskelbsime. Juos surasime, kad ir kur jie būtų – okupuotose Ukrainos teritorijose, Rusijoje ar trečiosiose šalyse. Ukrainos valstybės užtikrins, kad jiems būtų skirta teisinga bausmė“, – pridūrė laikinasis „Azov“ pulko vadas.

Jo teigimu, Rusija iš pradžių melavo, kad nėra susijusi su išpuoliu. Bet liepos 30 d. išplatintame Rusijos ambasados Jungtinėje Karalystėje pareiškime lyg ir prisiėmė atsakomybę už žudynes, tvirtindama, kad „Azov“ kovotojai „nusipelno mirties bausmės kartuvėse“.

„Jums patiems kartu su jūsų šakalais ir ambasadomis bus įvykdyta mirties bausmė“, – pareiškė laikinasis vadas, kreipdamasis į Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, kurį „Azovo“ pulkas laiko asmeniškai atsakingu už žudynes.

„Viskas taip, kaip jums patinka, su visa biurokratija. Tarptautinio tribunolo sprendimu ši barbarų imperijūkštė bus sunaikinta. Rusija mano, kad nužudė „Azov“, kad įvykdė jo egzekuciją. Bet „Azov“ dabar yra visa šalis. Kiekvienas ukrainietis atkeršys už kiekvieną nukankintą ir žuvusį mūsų brolį“, – sakė M. Nadtočyj.

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pasmerkė Rusijos ambasados Jungtinėje Karalystėje raginimą įvykdyti „žeminamą“ egzekuciją į nelaisvę paimtiems ukrainiečių pulko „Azov“ kariams.

Ši ambasados žinutė buvo paskelbta Rusijai ir Ukrainai kaltinant viena kitą dėl smūgio prorusiškų separatistų kontroliuojamam kalėjimui Rytų Ukrainoje, kur buvo laikoma ukrainiečių karo belaisvių. Per smūgį žuvo apie 50 žmonių, tarp kurių, kaip pranešama, yra „Azov“ narių.

„Azov“ kovotojai nusipelnė mirties bausmės, bet ne sušaudant, o pakariant, nes jie nėra tikri kariai. Jie nusipelnė žeminamos mirties“, – sakoma praeitą naktį per „Twitter“ paskelbtoje Rusijos ambasados Britanijoje žinutėje.

Prie žinutės, kuri, anot „Twitter“, pažeidžia socialinio tinklo taisykles dėl neapykantos kurstymo, buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame esą matyti pora Rusijos užimtame Mariupolio uostamiestyje, teigianti, kad per įnirtingas kautynes dėl miesto į juos šaudė metalurgijos įmonę „Azovstal“ gynusios ukrainiečių pajėgos.

„Rusija yra teroristinė valstybė. XXI amžiuje tik laukiniai ir teroristai gali diplomatiniu lygiu kalbėti apie faktą, kad žmonės nusipelnė mirties bausmės pakariant. Rusija yra terorizmą remianti valstybė“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Kokių dar įrodymų reikia?“ – retoriškai klausė jis.

Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą subombardavus kalėjimą Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Olenivkoje, kur buvo laikomi belaisviai.

Maskva teigė, kad Ukraina smogė šiai įstaigai, siekdama atgrasyti savo karius, jeigu šie svarstytų pasiduoti. Tuo metu Kyjivas kaltina Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“ ir subombardavus vietą, kurioje buvo laikomi belaisviai, siekiant nuslėpti jų kankinimus ir žudymus.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka per „Twitter“ parašė, kad „nėra jokio skirtumo tarp Rusijos diplomatų, raginančių įvykdyti egzekuciją ukrainiečiams karo belaisviams ir Rusijos pajėgų, darančių tai Olenivkoje. Jie visi yra šių karo nusikaltimų bendrininkai ir privalo būti patraukti atsakomybėn.“

Ukrainos pajėgos, įskaitant „Azov“ karius, gegužę sutiko pasiduoti po daug savaičių trukusios apsiausties didžiulėje „Azovstal“ metalurgijos įmonėje Mariupolyje.

Į nelaisvę pateko apie 2,5 tūkst. karių.

Rusija buvusį sukarintą dalinį „Azov“, kuris anksčiau turėjo ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, o dabar yra integruotas į Ukrainos kariuomenę, vadina neonacių organizacija.

„Azov“ kariai yra tapę Rusijos pareigūnų ir valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos neapykantos taikiniu.

Vasario pabaigoje į kaimyninę šalį įsiveržęs Kremlius teigė siekiantis „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.

Kyijvas ir jo sąjungininkai Vakaruose griežtai atmeta šiuo kaltinimus ir sako, kad jie tebuvo išgalvota dingstis Rusijos invazijai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)