Dviem didžiausioms partijoms – darbą baigiančio premjero Kirilo Petkovo reformistų partijai „Tęsiame pokyčius“ (PP) ir triskart premjero poste dirbusio Boiko Borisovo opozicinei centro dešiniųjų partijai GERB – jau dukart nepavyko užsitikrinti valdančiosios daugumos 240 vietų parlamente.
Tuomet prezidentas Rumenas Radevas mandatą formuoti vyriausybę suteikė Socialistų partijai, kad neturtingiausia ES narė Bulgarija išvengtų ketvirtų parlamento rinkimų nuo 2021 metų balandžio.
Tačiau trečiadienį socialistams nepavyko įtikinti įstatymų leidėjų patvirtinti jų siūlomą naujosios koalicinės vyriausybės šešių mėnesių programą.
„Esant tokiai padėčiai, rytoj grąžinsime prezidentui Radevui mums suteiktą mandatą“, – žurnalistams sakė socialistų parlamentinės frakcijos lyderis Georgis Svilenskis.
Prezidentas privalės paleisti parlamentą, paskirti laikinąją vyriausybę ir per du mėnesius sušaukti dar vienus pirmalaikius parlamento rinkimus. Labiausiai tikėtina, kad jie vyks spalio pradžioje.
Apžvalgininkai prognozuoja, kad po naujų rinkimų vyriausybės formavimas nebus lengvesnis, nes nė viena partijų neturtės didesnės balsų persvaros parlamente.
Naujausios apklausos rodo, kad po naujų rinkimų įstatymų leidžiamoji valdžia būtų labai susiskaldžiusi. Į parlamentą turėtų patekti septynios partijos, iš kurių daugiausia balsų laimėtų GERB (21,5 proc. – 23,6 proc.) ir PP (20,2 proc. – 21,5 proc.).
Atsinaujinęs politinis nestabilumas gali paaštrinti Bulgarijos ekonomikos krizę, infliacijai šalyje pasiekus 24 metus nematytas aukštumas, o kadenciją baigiančiai vyriausybei stengiantis užsitikrinti alternatyvų gamtinių dujų tiekimą, kai Rusija dėl karo Ukrainoje užsuko čiaupus.
Politinis nestabilumas trukdys Bulgarijai gauti 5,7 mlrd. eurų iš ES atsigavimo po pandemijos fondo ir 2024 metais įsivesti eurą.