600 kg sveriančiam jūrų žinduoliui buvo suteiktas skandinavų mitologijos meilės ir grožio deivės vardas.
Ši patelė jau buvo pastebėta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje ir Švedijoje, o dabar nusprendė dalį vasaros praleisti Norvegijoje.
Iš pradžių Frėja šioje šalyje pagarsėjo tuo, kad įsiropšdavo į pramoginius laivus idiliškame pietų pakrantės kaime Kragerėje, o nuo liepos 17-osios taip pramogauja sostinės Oslo vandenyse.
Jūrų vėpliai paprastai gyvena šiauriau, Arktyje, tad Frėjos pasirodymas sužadino vietos gyventojų ir spaudos smalsumą.
Laikraštis „Verdens Gang“ savo interneto svetainėje tiesiogiai transliuoja visą jūrų vėplės gyvenimą.
Frėja gerokai numinga – jūrų vėpliai gali miegoti iki 20 valandų per parą. Tačiau ji buvo nufilmuota ir besivaikanti antį, užpuolanti gulbę, be to, neretai nusprendžia pagulinėti ant ją vos išlaikančių laivelių.
„Gaila dėl materialinės žalos, bet taip jau yra, kai turi laukinių gyvūnų“, – televizijai TV2 sakė žuvininkystės pareigūnas Rolfas Haraldas Jensenas, stovėdamas šalia pripučiamos valties, persikreipusios nuo gyvūno svorio.
Iš pradžių svarstę perkelti ar net užmigdyti Frėją, jei ji keltų grėsmę visuomenei, norvegų pareigūnai nusprendė palikti ją ramybėje.
„Ji gerai jaučiasi, maitinasi, ilsisi ir atrodo geros būklės“, – pirmadienį pranešė Norvegijos žuvininkystės valdyba.
Tačiau valdyba pabrėžė, kad žmonėms reikia laikytis atokiau nuo gyvūno, ir primygtinai patarė neplaukioti ir nesiirstyti šalia Frėjos.
Ji „nebūtinai tokia lėta ir nerangi, kaip būtų galima pamanyti, kai ilsisi“, nurodė valdyba.
„Jūrų vėplys paprastai nekelia pavojaus žmonėms, kol laikomasi saugaus atstumo. Tačiau jei būtų trikdomas žmonių ir negalėtų pailsėti, kiek jam reikia, jis galėtų jausti grėsmę ir pulti“, – sakoma pranešime.
Saugomi jūrų vėpliai minta daugiausia bestuburiais – moliuskais, krevetėmis, krabais ir smulkiomis žuvelėmis.
Suaugęs patinas gali sverti apie toną, o patelė – apie 700 kilogramų.