Seulas ketina žengti šį žingsnį nepaisant įtampos tarp šalių, padidėjusios po neseniai Šiaurės Korėjos atliktų raketų bandymų.
Abi Korėjos, kurias nuo 1948 metų skiria labiausiai įtvirtinta siena pasaulyje, draudžia savo piliečiams lankytis viena kitos teritorijoje, skambinti vieni kitiems, keistis elektroniniais ir popieriniais laiškais, taip pat blokuoja prieigą prie viena kitos interneto svetainių ir televizijos kanalų.
Penktadienį naujajam Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk-yeolui pristatytoje politinėje ataskaitoje Suvienijimo ministerija nurodė, kad palaipsniui atvers duris Šiaurės Korėjos televizijai, spaudai ir kitoms žiniasklaidos priemonėms, siekiant paskatinti šalių tarpusavio supratimą, atkurti korėjiečių nacionalinę tapatybę ir pasirengti būsimam suvienijimui.
Ministerijos pareigūnai sakė, kad pirmiausia Pietų Korėja panaikins Šiaurės Korėjos televizijos transliacijų draudimą, vildamasi paskatinti Pchenjaną imtis panašių veiksmų. Ministerija atsisakė pateikti išsamesnės informacijos, nurodžiusi, kad šie planai dar svarstomi su atitinkamomis Pietų Korėjos valdžios institucijomis.
Seulo privataus universiteto „Konkuk“ profesorius Jeon Young-sunas (Čen Jungsunas) sakė, kad Šiaurės Korėja vargu bau atsakys tuo pačiu, nes Pietų Korėjos kultūros ir žiniasklaidos turinys keltų „tikrai didelę grėsmę“ jos autoritarinei vadovybei.
Šiaurės Korėja, kurią nuo valstybės įkūrimo 1948 metais valdo Kimų dinastija, griežtai riboja savo piliečių prieigą prie išorinės informacijos. Visgi daugelis perbėgėlių teigė, kad gyvendami Šiaurės Korėjoje žiūrėjo nelegaliai į šalį atgabentus Pietų Korėjos televizijos laidų įrašus.
2014 metais Šiaurės Korėjos kariai apšaudė kaimyninės šalies aktyvistų per sieną paleistus balionus, skraidinusius USB atmintukes su informacija apie išorinį pasaulį ir Kimų šeimą kritikuojančiais lankstinukais.