Subyrėjus nacionalinės vienybės vyriausybei Italijai gali tekti surengti pirmalaikius rinkimus, ir tai žada naują netikrumo laikotarpį ne tik Italijai, bet ir visai Europai kritiniu metu.
Anksčiau ketvirtadienį M. Draghi parlamento žemiesiems rūmams pranešė, kad vyksta pas prezidentą Sergio Mattarellą. Tikėtasi, kad valstybės vadovas dar gali paprašyti M. Draghi toliau laikinai vadovauti vyriausybei iki pirmalaikių rinkimų.
M. Draghi pranešė prezidentui apie „savo ir savo vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą“, sakoma trumpame prezidentūros pranešime. S. Mattarella „į tai atsižvelgė“, o vyriausybė kol kas lieka „dirbti kaip į įprasta“, pridūrė prezidento kanceliarija.
M. Draghi vyriausybė prie žlugimo slenksčio atsidūrė trečiadienį, kai jo margos dešiniųjų, kairiųjų ir populistų koalicijos nariai atmetė premjero raginimą susivienyti, kad parlamentas išdirbtų visą savo kadenciją ir būtų užtikrintas Europos Sąjungos finansuojamos atsigavimo po koronaviruso pandemijos programos įgyvendinimas.
Tačiau centro dešinioji partija „Forza Italia“, dešiniojo sparno „Lyga“ ir populistinis Penkių žvaigždučių judėjimas (M5S) boikotavo Senato balsavimą dėl pasitikėjimo, taip aiškiai parodydamos, kad nusigręžia nuo 17 mėnesių dirbančios M. Draghi vyriausybės.
Italijos laikraščiai ketvirtadienį vieningai piktinosi tokia baigtimi, turint galvoje didėjančią infliaciją ir augančias energijos kainas, Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir neįvykdytas reformas, kurias būtina įgyvendinti, kad šalis gautų likusius 200 mlrd. eurų iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
„Gėda“, – skelbė antraštė laikraščio „La Stampa“ pirmajame puslapyje.
„Italija išduota“, – rašė „La Repubblica“.
„Atsisveikinimas su M. Draghi vyriausybe“, – rašė „Corriere della Sera“.
Praėjusią savaitę S. Mattarella nepatenkino pirmo M. Draghi atsistatydinimo prašymo, kurį jis pateikė, kai M5S boikotavo balsavimą dėl pasitikėjimo, susijusį su įstatymo projektu, kuriuo siekiama padėti Italijai atlaikyti sparčiai augančią infliaciją ir didėjančias energijos kainas.
Prezidentas paprašė M. Draghi grįžti į parlamentą ir supažindinti įstatymų leidėjus su padėtimi. Premjeras trečiadienį tai ir padarė, kviesdamas partijų lyderius įsiklausyti į paprastų italų raginimus susitelkti.
Nors tolesni žingsniai neaiškūs, labiausiai tikėtina, kad S. Mattarella gali paleisti parlamentą, atvedamas kelią jau rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje surengti pirmalaikius rinkimus. Dabartinio parlamento penkerių metų kadencija turėjo baigtis 2023 metais.
M. Draghi atsistatydinimas atvers „neapibrėžtumo laikotarpį“ ir žymės „Europos ramsčio“ praradimą, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos Europos reikalų ministrė. „Italijoje prasidės laikotarpis, kuris tikriausiai bus mažiau stabilus nei iki šiol“, – „France Inter“ sakė Laurence Boone.
„Noriu pareikšti pagarbą Mario Draghi, kuris yra išskirtinis valstybės veikėjas, Prancūzijos partneris. Mes gerai dirbome kartu. Jis yra Europos ramstis“, – sakė ji. „Tai neapibrėžtumo laikotarpis, o tokiais laikotarpiais niekam nebūna lengva“, – pridūrė ji.
74 metų buvęs Europos Centrinio Banko vadovas palaiko glaudžius ir šiltus santykius su Prancūzijos lyderiu Emmanueliu Macronu, abu, tvirti Europos Sąjungos rėmėjai, pernai sudarė naują Prancūzijos ir Italijos sutartį. Demonstruodami Europos solidarumą, praėjusį mėnesį jie kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu lankėsi Ukrainoje.
Paryžius turi blogus prisiminimus apie priešišką 2018–2019 m. 14 mėnesių valdžiusią Italijos vyriausybę, kurią sudarė kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ ir prieš privilegijuotųjų sluoksnius nusistatęs Penkių žvaigždžių judėjimas (M5S).